Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Saviugda (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Saviugda (2)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Kas yra saviugda? Savišvieta. Saviaukla. Mokytojo ir tėvų bendradarbiavimas ugdant mokinių savimonę. Vaikų savaveiksmiškumas. Saviugdos būtinumas. Išvados.

Ištrauka

Vaikystės periodas, pirmasis žmogaus psichikos raidoje ir socialiniame jo tapsme, šiandienos visuomenėje įgyja ypatingą reikšmę jau vien todėl, kad vaikai kaip socialinė grupė savo amžiumi yra jauniausi ir socialiai nesavarankiški. Jais nuolat domimasi, tačiau jie užima visuomenėje gana prieštaringą padėtį.
Mokinys, kaip ir kiekvienas kitas žmogus, yra dvasinė, valinga, protinga, emocinė ir socialinė būtybė. Jis asmenybe tampa tada, kai pats aktyviai veikia ir reiškiasi kaip vientisa visybė, kai aplinkos ir savęs pažinimą jungia su išgyvenimais. Mokinio, kaip ir kiekvieno kito žmogaus, asmenybei yra būdingi aktyvumas ir veržlumas, pastangos pačiam išplėsti savo veiklos sritį, veikti plačiau, negu to reikalauja situacija ir padėtis. Jo asmenybės kryptingumas pasireiškia vis pastovesne motyvų, norų, lūkesčių, tikslų, interesų ir įsitikinimų sistema.
Visi žmogaus periodai ( nuo vaikystės iki senatvės) yra susiję su mokymuisi.

Saviugda – tai sąmoninga, kryptinga žmogaus veikla, kuria siekiama tobulinti savo psichines, socialines savybes pagal visuomeninio ugdymo ir socialinių sąlygų, visuomenei reikšmingų vertybinių orientacijų modelį. Tad ir saviugda, noras tobulėti padeda žmogui rasti savo vietą visuomenės gyvenime, geriau pasirengti užimti deramą vietą visuomenėje. Saviugdos turinį irgi lemia socialinės gyvenimo sąlygos. Motyvai labai priklauso ir nuo paties žmogaus sąmoningumo, įsitikinimų, kaip jis suvokia gyvenimo tikslą, kokia jo bendroji kultūra, išsilavinimas, išsimokslinimas. Nors auklėjimas, mokymas ir lavinimas (ugdymas) vyksta anksčiau už saviugdą, parengia jai dirvą, tačiau joks ugdymas nebus veiksmingas, jeigu ugdomasis nesistengs pats tobulėti. Taigi saviugda – ugdymo tęsinys ir kartu veiksminga jo sąlyga, nes asmenybės formavimosi procese pati asmenybė yra ne tik iš šalies veikiamas ugdymo objektas, bet ir subjektas, pats aktyviai veikiantis, siekiantis tobulumo.
V.Spurga teigia, kad pagrindinė saviugdos sąlyga – poreikis. Saviugdos poreikis atsiranda pabudus savimonei vaiko sąveikos su žmonių ir daiktų aplinka metu. Jau ankstyvojoje vaikystėje individas išskiria save iš santykių su kitais, ima savarankiškai veikti. Paauglystės metais daugiau dėmesio skiriama sau, savajam Aš. Todėl tikroji saviugda galima tik paauglystėje, kai paauglys pakankamai gerai save pažįsta. (2, 92)
Saviugda, kaip ugdymo išdava, šio proceso efektyvumo rodiklis, skatina asmenybės formavimąsi, gerina jo veiklos būdus ir rezultatus. Tačiau šiam psichiniam ir socialiniam procesui mokinius, kaip ir apskritai visus žmones, reikia rengti, atsižvelgti į vidines asmens savybes, išsiauklėjimą, išsimokslinimą ir į socialines sąlygas. Saviugda yra platus, sudėtingas procesas, liečiąs visos asmenybės formavimąsi, pagal jos ugdymo sritis skirstomas į dvi sudedamąsias dalis:
• savišvietą;
• saviauklą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-05-07
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis13.4 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasS. Rimdeikienė
Švietimo institucijaŠiaulių valstybinė kolegija
FakultetasSveikatos priežiūros fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Saviugda (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Šiaulių valstybinė kolegija / 1 Klasė/kursas
  • S. Rimdeikienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą