Mokymo organizavimo formų ir būdų naudojimas mokant karius

Įvadas. Mokymas. Karių mokymo formos. Pamoka. Paskaita. Seminaras. Konsultacija. Pratybos. Ekskursija. Taktiniai mokymai. Karių mokymo metodai. Paskaita. Mokomasis pokalbis, kuriam vadovaujama. Rikiuotės metodas. Konkurencijos metodas. Darbo grupėse metodas. Užduočių metodas. Nuotolinio mokymo metodai. Mokymo organizavimo formų naudojimas. Išvados.

Dauguma karių turi motyvus, jeigu jie suvokia mokymo tikslą. Todėl instruktorius prieš pasirinkdamas mokymo organizavimo formą, visomet turi įvertinti mokymo tikslą ir turinį, turimas mokymo priemones, karių žinias, sugebėjimus ir asmenines savybes, mokymui skirtą laiką ir mokymo vietą. Instruktorius turi pasirinkti tokias mokymo organizavimo formas, kurios leistų geriausiai pasiekti mokymo tikslą atsižvelgiant į karių aktyvumą. Kiekvienuose pratybose gali būti naudojama viena arba kelios organizavimo formos. Taip pat reikia žinoti kokias mokymo organizavimo formas geriausiai atitinka tam tikri mokymo metodai.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti mokymo organizavimo formų ir būdų naudojimą mokant karius.

Darbo metu buvo iškelti tokie uždaviniai:
1. Susipažinti su mokymo formų ir metodų sąvokomis.
2. Išnagrinėti mokymo formų ir būdų naudojimą mokant karius.
3. Išsiaiškinti mokymo metodų ir organizavimo formų ryšį.


Mokymas – tai organizuotas instruktoriaus ir karių bendradarbiavimas, kuris padeda kariams pasiekti keliamus tikslus. Mokymo procese dalyvauja instruktorius ir kariai. Siekiant mokymo tikslų taikomi įvairūs mokymo principai, mokymo metodai ir būdai, mokymo organizavimo formos bei naudojamos įvairios mokymo priemonės.
Pagrindiniai mokymo principai:
1) Mokymu reikia sukurti ir palaikyti kiekvieno kario motyvaciją, o tai galima pavyzdžiui padaryti tokiais būdais kaip: skatinti karių smalsumą, didinti jų norą veikti, žadinti jų norą tobulėti, patenkinti jų socialinius poreikius;
2) Visus karius reikia įtraukti į prasmingą ir efektyvų bendradarbiavimą. Instruktoriai ir kariai privalo užtikrinti, kad visi mokymo dalyviai būtų įtraukiami į mokymo procesą. Kasdien sąveikaujant ir bendradarbiaujant skatinamas valdymo formų ir kariams keliamų reikalavimų bei lūkesčių supratimas. Tai sąlygoja efektyvų bendradarbiavimą.
3) Bet kokį mokymą sudaro keturios fazės:
a) Planavimas. Mokymą planuojančio asmens uždavinys yra nustatyti tokią veiklą, kuria turi užsiimti kariai, kad vėliau jie pajėgtų spręsti užduotis, susijusias su jų pareigybinėmis funkcijomis.
b) Rengimas – tai mokymo organizavimas pagal planą. Rengiant mokymą, gali prireikti planą šiek tiek derinti prie realių sąlygų. Mokymą sąlygoja struktūra, turinys, metodai bei priemonės, kurias prisilaikydamas plano, kaip tinkamiausias pasirenka mokymo organizatorius. Pavyzdžiui buvo suplanuotas kovinis šaudymas, bet dėl blogų oro sąlygų (rūko) šaudymą tenka atidėti kitam laikui. Tuo metu, kad nenukrypti nuo mokymo plano instruktoriai primena taiklaus šaudymo taisykles, jų principus.
c) Mokymas - tai veiksmai, kuriais instruktorius skatina karių mokymąsi. Mokymo metu gali prireikti arba netgi būtų pravartu suplanuotą ir parengtą veiklą priderinti prie kitokių nei buvo laukta sąlygų ir poreikio. Pavyzdžiui dėstytojas naudoja taikinio imitaciją norėdamas, kad kariai suprastų, kaip iš principo reikia teisingai taikytis.
d) Kontrolė. Kontrole nustatoma, ar pasiektas mokymo rezultatas atitinka mokymo tikslą ir kiek jį atitinka. Taip pat kontrolė turi nustatyti, ar mokymas atitinka planuotąjį ir parengtąjį.

Mokymo esmė yra ta, kad baigę kovinį rengimą kariai gebėtų atlikti tai, ko jie iki šiol negalėjo. O ta jiems pasiekti padeda instruktorius, kuris užtikrina, kad kariai žinotų ir suprastų mokymo tikslų reikalavimus, sąlygas ir kriterijus bei pasirinktus mokymo būdus, kad jie juos pripažintų. Instruktoriaus ir karių bendradarbiavimas mokymo metu yra charakterizuojamas kaip mokymo organizavimo forma ir mokymo metodas. ...