Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pedagogų (auklėtojų) profesinis pašaukimas ir jo raiška
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pedagogų (auklėtojų) profesinis pašaukimas ir jo raiška

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas: Atskleisti pedagogų (auklėtojų) profesinį pašaukimą ir jo raišką. Profesinio pašaukimo ir profesijos pasirinkimo problema. Profesinio pašaukimo samprata ir paskirtis. Profesijos pasirinkimą lemiantys veiksniai ir jį sąlygojantys motyvai. Idealusis profesinio pašaukimo modelis. Pedagogo profesiniai ir asmeniniai bruožai. Pedagoginio pašaukimo ugdymo tikslai. Profesinė pedagoginė kompetencija. Pedagogų (auklėtojų) profesinio pašaukimo ir jo raiškos tyrimas. Tyrimo metodika ir eiga. Tyrimo duomenų analizė. Tyrimo rezultatų aptarimas. Išvados. Santrauka. Summary. Priedai (4 psl.)

Ištrauka

Temos aktualumas. Pastaruoju metu psichologijos ir pedagogikos mokslininkų dėmesys nukreiptas į profesionalizacijos procesą. Sutariama, kad "siekiantis profesionalumo asmuo neturėtų būti paliekamas pats sau, bet būtų mokomas "profesionalumo" (J. Navaitienė, 2000, p. 6). Labai svarbus profesinio rengimo aspektas yra individualaus profesinio pašaukimo atskleidimas, kuris atveria platesnių galimybių visapusiškai asmenybės plėtotei. Profesinis pašaukimas suteikia žmogui žinojimą, supratimą, visapusišką kompetenciją savo darbe. Profesinės veiklos pasirinkimas yra vienas esminių asmens pasirinkimų, lemiančių gyvenimo sėkmę ar nesėkmę, asmens ekonominę ir socialinę aplinką. Svarbiausia, žmogaus polinkis veiklai, kurioje asmenybė įžvelgia galimybę realizuoti savo gyvenimo tikslus ir idealus
Kita vertus, svarbus ne tik asmeninis, bet ir visuomeninis profesinio pašaukimo atskleidimo aspektas. Kaip pabrėžia V. Stanišauskienė (2000), optimalus visuomenės narių pasiskirstymas darbo veiklos sritimis daro įtaką socialinei pažangai. Be to, kaip teigia B. Balcombė (1995), pagalba būsimiems studentams išmintingiau pasirinkti tolesnes studijų kryptis arba profesiją galėtų sušvelninti ir nedarbo problemą. Lietuvoje moksliškai profesinio studentų pašaukimo problemomis domėtasi jau 918–1940 m. Tuo metu publikuoti A. Gučo, J. Vabalo-Gudaičio, E. Petkevičiūtės ir kitų tyrėjų darbai. Vėliau psichologinius ir pedagoginius profesijos rinkimosi klausimus tyrė L. Jovaiša (1978, 1993, 1998), H. Galkytė (1977), D. Beresnevičienė (1990, 1995), R. Petrauskaitė–Kučinskienė (1996) V. Kavaliauskienė (1998) ir kiti. Tačiau plačiau profesinio pašaukimo fenomenas netyrinėtas – duomenų aptinkama tik apie kai kuriuos svarbiausius jo elementus: profesinius interesus, vertybines orientacijas, bendrųjų gebėjimų ugdymo prielaidas.
Lietuvoje įvairius, dažniausiai ugdymo karjerai, aspektus tyrinėjo K. Paltarokas (1928), J. Laužikas (1937, 1969, 1972), Galkytė H. (1977), S. Gudelis (1983), B. Jatautaitė (1993), R. Petrauskaitė (1996). Plačiau apie pašaukimą rašė J. Vabalas- Gudaitis (1983), L. Jovaiša (1975, 1981, 1998), A. Gučas (1937), K. Pukelis (1995, 1998, 2003, 2004), E.Petkevičiūtė (1935), R. Laužackas (2005), R. Kučinskienė (1996), A. Maceina (1938) (1940), J.Gobis (1930) ir kiti mokslininkai.
Praktinėje plotmėje dabar profesinio pašaukimo problemomis Lietuvoje susirūpinama vis dažniau, tačiau manoma, kad atkūrus nepriklausomybę, žlugus ankstesnei profesinio orientavimo sistemai, nebuvo sukurta ją pakeičianti efektyvi pedagoginės pagalbos jaunimui, besirenkančiam profesiją, sistema. Daugelio tyrėjų nuomone, profesinis pašaukimas formuojasi ir atsiskleidžia dažniausiai vėlyvosios paauglystės laikotarpiu, nors dauguma vyresniųjų klasių moksleivių (11–12 klasės) vis dar būna nepasirinkę savo būsimos profesijos. Be abejo, tai apsunkina profesinio pašaukimo raidą aukštojoje mokykloje. Tai ir atspindi šios temos problemos aktualumą, kaip profesinio pašaukimo svarbą renkantis būsimą profesiją ar specialybę.
Tikslas:
Atskleisti pedagogų (auklėtojų) profesinį pašaukimą ir jo raišką.

Uždaviniai:
1. Aprašyti mokytojų (auklėtojų), turinčių pedagoginį pašaukimą profesinės veiklos ypatumus, plėtojimo galimybes, profesinius ir asmeninius bruožus bei keliamus reikalavimus.
2. Išsiaiškinti profesinio tinkamumo ir profesinio kryptingumo sąvokas, profesijos pasirinkimo priežastis, motyvus ir jį lemiančius veiksnius bei profesinio pašaukimo elementus.
3. Atlikti empirinį tyrimą, ir remiantis apklausos duomenimis ištirti respondentų (apklaustųjų) profesijos pasirinkimo pagrįstumą, prasmę, tinkamumą, motyvaciją, nusiteikimą dirbti tam tikrą darbą taip pat vidines ir išorines paskatas, profesinius interesus, nuostatas, požiūrius, įsitikinimus.

Šio baigiamojo darbo objektas – pedagogų (auklėtojų) profesinis pašaukimas ir jo raiška.

Darbo metodai – mokslinės literatūros analizė, apklausa anketavimu, duomenų analizė statistiniais metodais SPSS kompiuterine programa, duomenų lyginamoji analizė.

Darbo struktūra: įvadas, kuriame atskleidžiamas temos aktualumas, nurodomas tikslas ir uždaviniai; teorinė dalis, kurioje analizuojama pedagogų (auklėtojų) profesiniai ir asmeniniai bruožai, profesinio pašaukimo plėtotės ypatumai, profesinio tinkamumo ir profesinio kryptingumo sąvokos bei aprašomas profesijos pasirinkimo pagrįstumas, empirinė dalis, kurioje pateikiami susisteminti apklaustųjų duomenys išreikšti diagramomis ir procentais, rezultatų analizė, išvados, susijusios su tyrimo rezultatais, literatūros sąrašas, santrauka, priedai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-14
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis39 puslapiai 
Literatūros šaltiniai42 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis125.87 KB
Autoriusmingaile
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdoc.dr. S. Petružienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pedagogu profesinis pasaukimas ir jo raiska [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 39 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • doc.dr. S. Petružienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą