Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokyklos pilietiškumas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokyklos pilietiškumas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233
Aprašymas

Įvadas. Pilietinio ugdymo pagrindimas. Valstybės švietimo politika. Pilietinio ugdymo sistemos. Pilietinio ugdymo būklė Lietuvos mokyklose. Mokyklos pilietiškumo tyrimas. Empirinio tyrimo modelis ir metodika. Tyrimo rezultatų analizė ir jų aptarimas. Išvados. Rekomendacijos. Bibliografija. Priedai (Anketa).

Ištrauka

Pilietinio ugdymo sąvoka viena iš prieštaringiausiai vertinamų, apimanti platų spektrą klausimų susijusių su piliečio ir valstybės santykio problema. Pilietinis ugdymas glaudžiai susijęs su valstybės ideologija, vertybių sistema, demokratijos išvystymo laipsniu, istorija, ištekliais, mokymo sistemos ypatumais ir tradicijomis. Pilietinis ugdymas – tai žmogui suteikta galimybė suvokti save, suvokti kitus ir toleruoti visuomenės narių įvairovę bei galimybė suvokti savo santykių su kitais per savo santykį su valstybe.
Niekas neabejoja, kad piliečių vaidmuo konstitucinės demokratijos sąlygomis yra svarbiausia. Lygiai taip pat visi pripažįsta, kad piliečio funkcijų reikia mokyti specialiai . Gimdami įgyjame teisę į pilietybę, tačiau išmanius ir atsakingus piliečius išugdo šeima, mokykla, bendruomenė. Būtent jaunystėje padedami arba ne žinių, įgūdžių bei nuostatų pagrindai, kurie vėliau suaugusiam žmogui padeda suvokti save piliečiu, suprasti savo kaip piliečio atsakomybę ir veiksmingumą.
Ypatinga jaunimo pilietinio ugdymo misija priklauso mokykloms. Mokyklos ir kitos bendruomenės grupės turėtų formuoti pilietiškumo pagrindus jau ankstyvoje vaikystėje. Tokie statistiniai duomenys, kaip didėjantis psichologinis ir fizinis smurtas vaikų tarpe verčia manyti, kad šie pagrindai yra ne itin tvirti. Mokykla, be tradicinių ir pagrindinių savo funkcijų - suteikti pilietinių žinių ir įgūdžių, - taip pat turi padėti mokiniams suvokti pilietiškumo svarbą gyvenime.
Darbe, remiantis A. Poviliūno [2:12], L. Deveikio [2:5], I. Zaleskienės [4:4], L. Degėsio [5:23] darbais ir tyrimais atskleidžiama pilietinio ugdymo samprata, jos svarba demokratinės visuomenės ugdyme. Ypatingas dėmesys skiriamas mokykloms. Visapusiškai nagrinėjama ugdomųjų veiksmų svarba ir vaidmuo aktyvaus Lietuvos piliečio formavimo procese.
Geriausiai pilietinio ugdymo mokykloje problemas išryškino Vilniaus Užupio gimnazijos mokytojas ekspertas L. Deveikis [23:63]. Jis pastebėjo, kad per pilietinio ugdymo pamokas diegiamos vertybės neatitinka realaus mokyklos bendruomenės gyvenimo. Pilietinis ugdymas užprogramuoja tam tikrų vertybių formavimą, kurios, deja, ne visuomet yra gyvos mokyklos bendruomenėje. Taigi apie vieną dalyką kalbama pamokoje, visai kitas vaizdas yra už klasės durų, pavyzdžiui, mokytojas kalba apie žmogaus teises, pagarbą asmens orumui, o už durų mokytojas tikrina moksleivių kuprines. Ir tai, matyt, yra ne vienos Lietuvos problema.
Deveikis akcentuoja tarp dalykinių ryšių stoka, kai dalis mokytojų mano, kad piliečio ugdymas yra tik to dalyko mokytojo reikalas. Mat pilietinis ugdymas turėtų būti visos mokyklos bendruomenės reikalas: vertybių ir dalyvavimo įgūdžių formavimas. Atskiros pamokos metu galime tiktai suteikti tam tikrų žinių, padėti formuotis tam tikrų įgūdžių užuomazgoms, bet dalyvavimo įgūdžiai turi formuotis ne tik pamokų metu.
Pilietinio ugdymo problematiką lemia dalies mokytojų kvalifikacijos stoka. Kalbėdami apie šią problemą, turėtumėm kalbėti apie palikimą, kurį mums įteikė tarybinis totalitarinis rėžimas – žmonių mentalitetas, kuomet buvome įpratę, kad nereikia galvoti, nereikia rūpintis savo ateitimi, vogti iš valstybės buvo įprasta ir dauguma piliečių to nelaikė nusikaltimu... Kyla klausimas, ar gali nelaisvas žmogus ugdyti laisvą pilietį?
Panašias problemas įžvelgė ir V. Vėbraitė [8:56]. Ji seminaro medžiagoje "Pilietinis ugdymas Lietuvoje" rašo, kad kiekvieno pedagogo svajonė yra diegti vaikams įgūdžius, pranokstančius mūsų pačių galias, dovanoti jiems tai, ko patys neturime. Negalima siaurinti žmonijos ir žmonių galimybių ribas. "Anaiptol, tos galimybių ribos turi plėstis, nes tai yra judėjimas pirmyn, teigiama kaita ir to mes trokštame kiekvienas savai šeimai, savai Tėvynei, savo vaikams. Siekiant teigiamos kaitos reikia, kad vaikai žinotų tai, ko mes dar nežinome, sukurtų tai, ko dar nesukūrėme, būtų stipresni, negu mes šiandien esame". Mąstydama apie pilietį ir pilietinį ugdymą Lietuvoje V. Vėbraitė išreiškia nuomonę, kad "mes dar patys nesijaučiame esą tokie pilnaverčiai piliečiai, kokius norėtume matyti būsimosios Lietuvos žmones. O jei pilietiškumo mūsų širdyse nėra, kaip mes atrodome vaikams, kurie sėdi išrikiuotuose suoluose ir klausosi uždaro veido mokytojo samprotavimų? Pripažinkime, kad esame kaitos virsme ir todėl peršame vaikams vertybes, nors ne visai pagal jas dar gyvename".
Panagrinėta problematika leidžia teigti, kad nors ir kaip trokštame gyventi teisingai, demokratiniais principais, tikėti valstybe ir teisingumu, tačiau dažnai esame abejingi tam, kas vyksta aplink mus. Pedagogams vis dar sunku persiorentuoti ir pradėti vadovautis naujomis nepriklausomos demokratinės valstybės piliečio vertybėmis, juolab skiepyti pilietiškumo jausmą Lietuvos vaikams.
Taigi, Istorikas Fukuyama [1:129] pilietinį pasitenkinimą savo knygoje ,,Trust: The Social Virtues and the Creation of Prosperity" (,,Pasitikėjimas: socialinės dorybės ir ekonominio klestėjimo pradžia") matuoja žmonių pasitikėjimu vienas kitu ir pasitikėjimu valstybinėmis institucijomis.
Galime tikėtis, kad mokytojai, aptardami su moksleiviais piliečio prievoles bei teises, pagal vaikų brandą orientuosis į jų ir į savo norą veikti artimiausią aplinką ir bandydami tai padaryti ras įrodymų, kad galima ir verta pasitikėti, galima ir verta išdrįsti veikti. Ir tai jau daroma, įvedant pilietinės visuomenės pagrindų discipliną bei integruojant pilietinio gyvenimo problematiką į visus mokomuosius dalykus, kuriant mokykloje mikrokultūrą, pagrįstą pilietinės gyvensenos modeliais, įsitraukiant į savanorišką visokeriopų jaunimo draugijų bei popamokinę veiklą.
Baigiamojo darbo tikslas – ištirti mokyklos galimybes dalyvauti socialiniame-politiniame krašto gyvenime. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-11-26
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis26 puslapiai 
Literatūros šaltiniai26 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis85.9 KB
AutoriusIgnotas
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasDoc. Dr. Dalia Survutaitė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasPedagogikos ir psichologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokyklos pilietiskumas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 26 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Doc. Dr. Dalia Survutaitė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą