Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Sportuojančių ir nesportuojančių mokinių asmenybės ypatumai: savęs vertinimas, motyvacija, vertybinės orientacijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sportuojančių ir nesportuojančių mokinių asmenybės ypatumai: savęs vertinimas, motyvacija, vertybinės orientacijos

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Asmenybės savęs vertinimo ir pasiekimų lygis. Asmenybės savęs vertinimas ir mokymosi efektyvumas. Asmenybės vertybinės orientacijos, sąsajos su savęs vertinimu. Amžiaus ir lyties ypatumai vertinant mokinių požiūrį į sportą. Apibendrinimas.

Ištrauka

Besikeičiantis socialinis – ekonominis, kultūrinis gyvenimas, kuriam priskiriamas ir sportas, keičia požiūrį į sportuojančius moksleivius bendrojo lavinimo mokykloje. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose sporte dalyvauja nemažai moksleivių. Sportinėje veikloje ugdoma sportininko asmenybė, kurios vertė yra ne vien fizinės ypatybės ir sportiniai rezultatai, bet ir teisingas pareigos, garbės, papročių, tradicijų, dvasinės kultūros vertybių, elgesio normų suvokimas ( Karoblis, 1999). Pripažįstama, kad sportinė veikla turi teigiamą įtaką sportuojančiojo asmenybei. Todėl į tai, kaip sportas veikia žmogų, visada reikia žiūrėti kaip galimybę tobulėti. Fizinis ugdymas, sportas yra visapusiško asmenybės ugdymo sudedamoji dalis, be galo svarbi jaunimo ugdomojo poveiko priemonė. Dabartinės kartos žmogus turi harmoningai derinti grožį ir fizinį tobulumą, augti visada sveikas, žvalus. Taip pat reikalinga ir dvasios stiprybė, kad būtų galima grumtis gyvenimo varžybose. Dvasinės ir fizinės stiprybės pagrindai turi būti padėti mokykloje ( Karoblis, Švedas, 1998).
Tačiau moksleiviai, besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose dažnai patenka į sudėtingą situaciją – moksleiviams sudėtinga derinti pasiekimus sporte ir moksle. Šiandien, vystantis sporto ir kūno kultūros sociologijai, filosofijai, psichologijai, atsiranda vis didesnės galimybės į sportuojančių moksleivių situaciją pažvelgti plačiau, įvertinti ją, rasti būdų bei priemonių moksleivių palaikymui mokykloje, jų santykių su mokytojais ir pačiu savimi gerinimui.
Daug mokslininkų nagrinėjo asmenybės santykį su pačiu savimi. Autoriai (Jovaiša, 1993, Beresnevičienė, Andziulytė, 2004) įvairiais aspektais analizuoja asmenybės savęs vertinimą, pabrėžia jo svarbą asmenybės kryptingumui, dorovinių orientacijų formavimuisi, saviauklai, mokymosi rezultatams, psichologinei savijautai ir kt. Aktualu žinoti, kokie motyvai atveda jaunus žmones į sporto mokyklas, kaip ten jie jaučiasi, kokia yra jų savivertė ir vertybės. Taip pat svarbu stebėti kokie yra sportuojančių moksleivių mokymosi pasiekimai, ar sportuodami sugeba sėkmingai mokytis.
M.Doupona ir M.Petrovič (1997) teigia, kad jaunimo ugdymo, bendravimo su juo humanizavimas yra vienas aktualiausių socialinių uždavinių. Jaunimo sportinė veikla – nepaprastai svarbi kasdienio visuomenės gyvenimo dalis, kartu ir labai jautri, kai kalbama apie sporto humanizavimą, kuris neįmanomas be viso jaunimo gyvenimo humanizavimo: šeimos, mokyklos, visos visuomenės, žiniasklaidos, politikos, valstybės, pagaliau globalinės vertybių sistemos humanizavimo.

Suvokdami aplinkinį pasaulį, mes taip pat suvokiame ir patys save – siekiame paaiškinti savo veiksmus, poelgius ar savybes, džiaugiamės savo laimėjimais, išgyvename dėl nesėkmių ir t.t.
Norėdami perteikti įvairiausius minčių ir jausmų apie save niuansus, skirtingi autoriai vartoja įvairias sąvokas: "savęs vertinimas", "požiūris į save", "savimeilė", "savigarba", "pasitenkinimas savimi", "savimonė", "Aš vaizdas", "Aš koncepcija", "savivertė" ir daugelį kitų.
Psichologijos žodyne (1993) savęs vertinimas apibūdinamas kaip individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. Nuo savęs vertinimo priklauso žmogaus santykiai su aplinkiniais žmonėmis, jo savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo laimėjimus ir nesėkmes. Savęs vertinimas turi įtakos žmogaus veiklos aktyvumui ir jo asmenybės raidai, glaudžiai susijęs su žmogaus pretenzijų lygiu, t.y. tikslų, kuriuos jis sau kelia, sudėtingumu.
Savęs vertinimas yra procesas, kurio metu žmogus analizuoja save, lygina savo ypatybes su tam tikrais etalonais ir tikrina sprendimų apie save tikslumą bei adekvatumą. Savosios vertės suvokimas yra nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika. Savosios vertės lygis reguliuoja mūsų elgesį įvairiausiose gyvenimo srityse, stipriai veikia mūsų tarpasmeninius santykius, veiklos tikslų ir krypčių pasirinkimą bei jos efektyvumą, apsisprendimą krizinėse situacijose ir t.t.. Nuo bendro asmenybės požiūrio į save labai priklauso sėkminga jos raida.
Asmenybės savęs vertinimas – tai sudėtingas psichinis darinys, susidedantis iš įvairių daugialypiais ryšiais susijusių komponentų. Vystantis asmenybei, kinta ir savęs vertinimo struktūra, atsiranda kokybiškai naujos savęs vertinimo formos. Tai nulemia įvairūs faktoriai: besiplečianti vaiko patirtis ir didėjančios jo galimybės, skirtinga pozicija, kurią vaikas užima tarpasmeninių santykių sistemoje, nauji aplinkinių reikalavimai bei lūkesčiai, tam tikros vaiko teisės ir pareigos ir t.t. ( Valickas, 1991). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-01
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai20 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis23.28 KB
AutoriusSiopas
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasProf. habil. dr. D. Beresnevičienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sportuojanciu ir nesportuojanciu mokiniu asmenybes ypatumai saves vertinimas motyvacija vertybines orientacijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Prof. habil. dr. D. Beresnevičienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą