Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pilietinio ugdymo socialinis sąlygotumas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pilietinio ugdymo socialinis sąlygotumas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Pagrindinės sąvokos. Socialinių pokyčių ir ugdymo sąveika. Globalizacijos iššūkiai švietimui. Socialinė atskirtis Lietuvoje. Švietimo vaidmuo stiprinant socialinę sanglaudą. Išvados.

Ištrauka

Europos tautos, susijungusios į Europos sąjungą, siekia išsaugoti kiekviena savo kultūrinį, nacionalinį ir tautinį identitetą, savo vidinį politinį, socialinį ir kultūrinį bendrumą, nes tikra demokratija neįmanoma be stipraus demokratinės valdžios suvereno – tautos. Taigi, siekiant plėtoti demokratiją ir kelti Lietuvos gyventojų gyvenimo lygį, visų pirma būtina kultūriniu, socialiniu ir politiniu aspektais stiprinti Lietuvos tautą. Pilietinis ugdymas yra viena iš būtinų demokratijos plėtros sąlygų, kadangi susidūrus su naujos socialinės sanklodos ir šiuolaikinės ekonomikos kūrimo sunkumais, padidėjo jaunimo vertybinės dezorientacijos galimybė, todėl labai aktualia švietimo grandimi tapo pilietinis ugdymas.

Pilietis – teisinė sąvoka, nurodanti, kad konkretus žmogus turi teisinį ryšį su tam tikra valstybe (Birmontienė T., Jarašiūnas E., Kūris E. ir kt. – Lietuvos konstitucinė teisė – 1 leidimas. Vilnius, 2000).
Pilietiškumas – nusako žmonių bendravimo ir sąveikavimo kultūrą, sietiną su konkrečių socialinių problemų bei kitų tikslų realizavimu ir su valstybės institucijų veikla (Birmontienė T., Jarašiūnas E., Kūris E. ir kt. – Lietuvos konstitucinė teisė – 1 leidimas. Vilnius, 2000).
Pilietinė visuomenė – tai savanoriškų ir tiesiogiai nuo valdžios nepriklausomų formalių ir neformalių piliečių grupių, institucijų ir (jų) asociacijų visuma (Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 1985).
Demokratija – liaudies valdžia: 1. valdžia, faktiškai ar formaliai iš visuomenės (bendruomenės) daugumos valios; 2. visuomeninių organizacijų, darbo kolektyvų tvarkymosi principas, pagrįstas narių savaveiksmiškumu, aktyviu dalyvavimu organizacijų veikloje ir vadovavime valdančiųjų organų renkamumas, pakeičiamumas, atsiskaitomumas kolektyvui. (Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 1985).
Socialinė atskirtis – nesavanoriškas nutolimas nuo visuomeninių vertybių (www.socmin.lt).

Besikeičiančioje Lietuvos visuomenėje besikuriančios demokratijos sąlygomis stinga piliečių, galinčių vertinti, laisvai save išreikšti, ieškoti nepriklausomų sprendimų ir juos rasti. Todėl svarbiausi pilietinio ugdymo uždaviniai yra: sudaryti sąlygas moksleiviams mokytis surasti savo kelią, kai šalies ir pasaulio politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo realijos yra kontroversinės; išmokyti analizuoti ir spręsti politinius bei socialinius konfliktus, kylančius dėl skirtingumo ir interesų.
Anot filosofų Ozmon ir Craver, įvairios problemos, iškylančios dėl rasinės, skurdo, karo, ekologinės destrukcijos ir kitų veiksnių, verčia nieko nelaukiant pertvarkyti egzistuojančias vertybių sistemas. Ši filosofija formuluoja ugdymo tikslus, kurie labiausiai ir sąlygoja socialinę ugdymo dimensiją. Ugdymas turi skatinti socialinius pokyčius, padėti jaunimui keisti visuomenę, aktyviai įveikti globalizacijos keliamas problemas, brandinti idealus, auginti aktyvų, sąmoningą šalies ir pasaulio pilietį. Tai ugdymo paskirtis ir svarbiausias tikslas (Zaleskienė I. 2004: 8). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-28
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis16.4 KB
AutoriusRimis
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasI. Zaleskienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasSocialinės komunikacijos institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pilietinio ugdymo socialinis salygotumas [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • I. Zaleskienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą