Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Ugdymas. Ugdymo pažinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ugdymas. Ugdymo pažinimas

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Ugdymo samprata. Ugdymo tikrovė. Pedagogikos kategorinės sąvokos. Mokslinis ugdymo tikrovės pažinimas. Racionalistinis ugdymo tikrovės pažinimas. Empirinis ugdymo tikrovės pažinimas. Fenomenologinis ugdymo tikrovės pažinimas. Praktinis ugdymo tikrovės pažinimas. Išvados.

Ištrauka

Ugdymas – socialinis reiškinys. Ugdymo mokslo raida pakankamai sudėtinga ir įvairialypė, nestokojusi ir nestokojanti tyrinėtojų dėmesio. Ugdymas – tai asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis.
Ugdymo terminą lietuvių pedagoginėje terminijoje pradėjo vartoti prof. S.Šalkauskis. Ugdymas – bendriausia pedagogikos kategorija, apimanti auginimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą, formavimą. Tai labai sudėtingas, daugiaaspektis ir giluminis procesas. Jo esmę daugelis tyrinėtojų aiškina skirtingai, kadangi laikomasi ne tų pačių filosofinių, psichologinių, sociokultūrinių koncepcijų. Vieni autoriai akcentuoja ugdytojo veiklą, vienakryptį veikimą ugdytinio, kiti – dvikryptį veikimą. Todėl ugdymas nagrinėjamas įvairiais aspektais, kaip sąveika, kaip bendravimas, kaip santykiavimas, kaip veikla, kaip valdymas ir pan. Visi požiūriai į ugdymą, nors skirtingi, iš esmės teisingi, nes atspindi ugdymo tikrovę. Įvairios filosofijos kryptys ieško ugdymo esmės jo prasmėje. Tai yra ugdymo filosofijos interesų sritis.


Įvairios filosofijos kryptys ieško ugdymo esmės jo prasmėje. Kam jis tarnauja, kokia jo pakirtis žmonių gyvenime? Pragmatistams ugdymas yra individo pritaikymas prie praktinių gyvenimo poreikių. Egzistencialistai , humanistinės pedagogikos atstovai prasmę mato pagalboje, kurią pedagogas ar tėvai gali teikti vaiko ar jaunuolio saviugdai. Neotomizmas ugdymo prasmę įžvelgia aktyvaus individo relingingumo kūryboje. Šie pavyzdžiai rodo, kad ugdymo proceso turinys laikomas svarbiausia problema.
Ugdymo procesas yra sudėtinga savavaldė sistema, kurios pagrindas – ugdomoji sąveika. Toks idealizuotas pažinimo objektas yra mokslinio mąstymo produktas ir kartu ugdymo realybės pažinimo bei tobulinimo instrumentas. Principinė jo ypatybė, palyginti su daugeliu kitų mokslų, yra holistinis pobūdis. Technikos, žemės ūkio ir kiti taikomieji mokslai gali kurti tarpusavyje nepriklausomas dalinių objektų teorijas: teorinis pliuralizmas yra skiriamasis jų bruožas. Ugdymo procesas praktiškai yra neskaidomas; abstrahavimu galima išskirti vienus ar kitus jo komponentus, leistinus juos tirti izoliuotai nuo viso proceso, bet neįmanoma suskaidyti paties proceso (lygiai taip, kaip negalima suskaidyti gyvo organizmo, jo nenumarinus) . todėl edukologijos mokslai išskiria vieningą objektą, kurį vėliau, atsižvelgę į jo komponentų specifiką, konkretina, mąstymu suskaido, abstrahuojasi nuo vienokių ar kitokių jo funkcionavimo sąlygų, t.y. apibūdina edukologijos šakų, problemų, konkrečių tyrimų objektus.
Dvasingumas – kažkas nekasdieniška. Juo peržengiamos kasdieniškumo ribos. Už tos ribos nėra juodo darbo, juodų tarpusavio santykių, beprasmybės, rutinos, neteisybės. Už tos ribos yra šventė, šviesa, grožis, meilė, džiaugsmas, viltis. Dvasingumas – tos šventės išgyvenimas ir jo kūryba. Jo varomosios jėgos – meilė ir grožis. Jo apraiška – dvasinėse vertybėse integruota asmenybė.
Taigi pasaulį pertvarkančio ugdymo paskirtis – asmenybės dvasingumo kūryba. Kaip kiekviena žmogiškoji kūryba, ugdymas nėra kasdieniškas procesas. Jis vyksta tik tam tikrais momentais, kai šiai kūrybai individas susitinka su ugdytoju: su pedagogu ir išgyvena kultūros vertybes (esančias knygose, paveiksluose, muzikoje, dvasiniame gyvenime). Šitokį susitikimą reikia vadinti ugdomuoju (pedagoginiu) susitikimu. Tiktai jame randasi ugdomieji įvykiai, tie šventiniai dvasinio gyvenimo nutikimai, paliekantys asmenybėje vertybinius išgyvenimus. Vadinasi ugdymas nėra nepertraukiamas, pirmyn slenkantis procesas. Jis yra diskretinis (nutrūkstamas) intelektinių – emocinių ir dvasinių išgyvenimų bei įvykių kaitos procesas.
Tokia ugdymo samprata apima visą žmonių vidinį gyvenimą, kylantį iš rutinos į nekasdienišką, aukštesnį gyvenimą, kurio pamatas – mokslas, menas, gėris, gera sveikata ir dvasinė veikla. Nors ir tobuliausias bus mokymo ar auklėjimo turinys, nors ir tobuliausios mokymo ar auklėjimo priemonės, naudojamos pedagoginiame susitikime, jei ugdymas nepažadins asmenybės dvasinių jėgų, jeigu jis nebus dvasingas, veltui visos pastangos. Šventė liks rutina, dvasios gyvenimas individe smuks iki paprastų buitinių reikalų ir žemesniųjų psichinių procesų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-05
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis16.03 KB
AutoriusAudrius
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasKlokmanienė
Švietimo institucijaPanevėžio kolegija
FakultetasMedicinos ir socialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ugdymas. Ugdymo pazinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Panevėžio kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Klokmanienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą