Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Etninis auklėjimas, praeities ryšys su dabartimi (šiuolaikinis požiūris)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Etninis auklėjimas, praeities ryšys su dabartimi (šiuolaikinis požiūris)

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Etninio auklėjimo turinys. Etninio auklėjimo metodai ir formos. Etninė kultūra šiuolaikinėje visuomenėje (mokytojų akimis). Etninis auklėjimas po tautos atgimimo. Etninio auklėjimo sunkumai: Po tautos atgimimo. Etninio auklėjimo sunkumai mokykloje po tautos atgimimo. Etninio auklėjimo sunkumai mokykloje po tautos atgimimo. Etninės kultūros ugdymas pradinėje mokykloje. Išvados.

Ištrauka

Žmogaus pasaulis – ne tik daiktų, žmonių ir erdvės visuma. Tai ir buvimas gyvenimo ir mirties akivaizdoje, realybė ir dvasios pasaulis, sąmonė ir pasąmonė. Būti pasaulyje pirmiausia reiškia gyventi savo civilizacijoje ir kultūroje, per ją matyti kitas civilizacijas, visatą ir antgamtį. Mūsų civilizacija – tai vakarų pasaulio civilizacija, mūsų kultūra – Lietuvos materialiniai ir dvasiniai lobiai, jų kūryba. Taigi žmogaus aplinka – visa esmybė, ir su ja mes išmokstame rasti adekvačius santykius. Jų moko auklėjimas. Tokia jo prasmė.(Jovaiša L. Hodegetika)
Bendrasis žmogaus auklėjimas susijęs su specialiuoju. Prie šio skirtinas jaunimo ir suaugusiųjų rengimas tautos, visuomenės gyvenimui ir veiklai pasaulyje. Taip pat svarbus ir etninis auklėjimas.
Etninė prigimtis ir istorinė lietuvių tautos patirtis, besiremianti savo poreikiais, polinkiais ir idealais, suformavusiems suprantamą paskirtį, kurios realizavimas turi garantuoti ne tik egzistenciją prieštaringame pasaulyje, bet ir klestėjimą visiems savo vaikams. Tačiau ji negali jo visiškai realizuoti be susitelkimo, be sąmoningo vadovavimo, kurių garantas yra valstybė. Valstybė daro tautą pilnaverte savo likimo valdove, nes jai vadovauja išrinktieji žmonės, kuriais pasitikima, nes jie žino tautos poreikius, likimus, gali formuoti siektiną idealą. .(Jovaiša L. Hodegetika)
Į tautos laisvę šimtmečiais kėsinosi Rytai, Vakarai ir Pietūs: Rusija, Vokietija ir Lenkija. Lietuviai patyrė šių kaimynų atneštą vergovę ir jų kultūros nuodus. Stasys Šalkauskis manė, kad lietuvių tautinis idealas turįs būti Rytų ir Vakarų, slavų ir germanų tautų kultūrų sintezė. .(Jovaiša L. Hodegetika)
Kaip kiekvienas individas pašauktas duoti iš savęs geriausia kitam, taip tauta skirta kurti vertybes savo nariams ir pasauliui, kad galėtų būti lygiateisė tautų bendrijos narė. Kūryba yra fizinio ir dvasinio darbo junginys, kuriame vyrauja dvasios jėgos. Tauta yra sukūrusi savo dvasios išraiškos formas ir turinį (tautosaką, poeziją, mokslą ir meną). Tas vertybes mato visi, jomis turtina save, pasaulį, tautų bendriją. Ypatingą vietą čia užima švietimas – ankstesnių pasaulio kartų kultūros vertybių perėmimas, savos kultūros kūrimas. (Jovaiša L. Hodegetika)

Etnosas tai istoriškai susiformavusi žmonių grupė, turinti bendrų kalbos, kultūros, religijos bruožų. Etninės grupės nariai supranta save kaip vientisą darinį. Imigrantai iš tam tikro pasaulio regiono taip pat dažnai kategorizuojami į vieną "etninę grupę", nepaisant to, kad skirtingoms tautoms priklausantys asmenys nejaučia tarpusavio bendrumo. Etninė grupė gali būti tapatinama su visų rūšių etniniais junginiais: gentimi, tauta, nacija ar giminingų tautų grupe.(www..wikipedia.lt) Kiekviena etninė grupė savita, jos individualybė reiškiasi etniniu tipu, gimtąja kalba, papročiais ir t.t.
Etninis žmogaus tipas susiformuoja veikiant žmogaus kūną gamtinei, ekonominei, kultūrinei tautos gyvenimo aplinkai. Etninis tipas yra pirmiausia fizinis tautos tipas. Juk žinoma, kad atskiros tautos turi savitus kūno matmenis, savitai prisitaiko prie gamtinės aplinkos sąlygų. Etninis baltų tipas skiriasi nuo germaniškojo, japoniškojo ir panašiai. Baltų genčių viduje taip pat skiriami atskiri tipai. Lietuvių etninis tipas turi savų fizinių bruožų. Kaip gerai žinoma, kūno konstitucija ir jo funkcionavimo ypatumai, priklausantys nuo gamtinių sąlygų, maisto, darbo pobūdžio uždeda savitą antspaudą psichinei veiklai, jos pastovioms savybėms. Kūno ir psichikos sąveikos tobulinimas sudaro sąlygas dvasinei žmogaus veiklai. Tad savaime aišku, kad fizinis lavinimas turi didžiausią reikmę etniniam tipui išsiskleisti ir tautiškoms dvasios jėgoms pasireikšti. Jas puošia etnografiniai žaidimai.
Gimtoji kalba – dar vienas etninės grupės skiriamasis bruožas. Tai pagrindinė etninio auklėjimo priemonė. Tautiškumą rodo jau vien kalbėjimas lietuviškai. Juo taisyklingiau kalbama lietuviškai, juo ryškesnis tautiškumas.
Tautosaka – žodinės kūrybos vaisius, kurio turinys pripildytas universalių vertybių. Pasakos, sakmės, legendos, patarlės ir priežodžiai – išminties lobynas. Tautinė poezija, dainos atveria giliausius tautiškumo - emocinio savito pasaulio raiškos klodus. Tautosaka ugdo ir estetinį skonį. Todėl jos kūriniai turi būti paimti į vaikų darželių, vidurinių bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų programas.
Tradicijos – tai papročių, ritualų apeigų perdavimo iš kartos į kartą forma. Papročiai susieti su doriniu elgesiu, būdingu tautai. Pagarba ir meilė tėvams, šventas svetimo turto tausojimas, savo gynimas – nepakeičiamas paprotys. Vestuvių ir pakasynų apeigos kartojamos tūkstantmečiais, nors jos ilgainiui keičiasi įgydamos naujesnes formas. Lietuvoje išplitus krikščionybei, susikūrė daug naujų tradicijų : Kūčių, Kalėdų, Velykų, Sekminių. Atsirado daug naujų apeigų įsigalėjus katalikybės kultui.
Šventės – darbo, tautinės, religinės, valstybinės pasižymi puošnumu, įvairiaspalvėmis apeigomis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-26
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis27.05 KB
AutoriusVita
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasJ. Klimienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Etninis auklejimas praeities rysys su dabartimi (siuolaikinis poziuris) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • J. Klimienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą