Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokymasis ir laisvalaikis
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokymasis ir laisvalaikis

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Temos tikslas: aptarti mokymosi ir laisvalaikio ypatumus, gebėjimą suderinti mokymąsi su laisvalaikiu. Mokymasis. Ugdymo supratimas Vakarų Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Mokymosi tikslas ir uždaviniai. Vertybių sistema kaip ugdymo turinio paradigma. Laisvalaikis. Išvados.

Ištrauka

Tik XX. a. antrojoje pusėje buvo suvokta, koks svarbus mokslas bei pats mokymasis žmogui. Ugdymas žmogų lydi visą gyvenimą: visuomenė taip sparčiai kinta, kad jaunystėje įgytas išsilavinimas, susiformuotos valstybinės orientacijos yra tik tolesnės saviraidos prielaida. Žmogus, norėdamas likti pilnavertis visuomenės narys, nuolat atnaujina savo žinias, ugdosi naujus gebėjimus bei kompetencijas; jis pamažu, kartais net staiga, keičia savo vertybių sistemą. Mokytis reikia ne tik tam, kad prisitaikytum visuomenėje, galėtum atskleisti savo gabumus ir joje sėkmingai integruotis, svarbus mokslas ir visam pasauliui, jos žmonijai, kuri neapsiriboja jau įgytomis žiniomis, bet stengiasi žengti pirmyn- tobulėti besidomėdama įvairiais reiškiniais, naujais mokslais. Sėkmingas mokymasis neatsiejamas nuo turiningo laisvalaikio, nes būtent ilsėdamiesi geriau pažįstame save bei aplinką. Po gero poilsio greičiau ir geriau pasisaviname informaciją, labiau susikaupiame ties domimu dalyku. Kaip žinoma, kuo žmogaus laisvalaikis įvairesnis ir įdomesnis, tuo jo smalsumas ir žinių troškimas yra didesnis.
Lietuvoje mokymosi pagrindus, metodus, įvairias jo kryptis nagrinėja daugelis autorių deja, tik nedaugelis jų pabrėžia laisvalaikio svarbą, jo įtaką mokymosi procese.

Temos tikslas: aptarti mokymosi ir laisvalaikio ypatumus, gebėjimą suderinti mokymąsi su laisvalaikiu.
Uždaviniai:
1. Atskleisti mokymosi ir ugdymo sampratą ir esmę.
2. Apžvelgti laisvalaikio svarbą ugdymo procese.


Žodis "mokymasis" tikslesnis negu "žinių įgijimas", nes pastaroji sąvoka nevienareikšmė, ją pavartojus kiekvieną kartą reikia patikslinti, apie kurią mokomosios situacijos pusę − mokymąsi ar mokymą − kalbama. Tuomet kyla klausimas, ar įmanoma apibrėžti, kada vyksta mokymasis. Pasak Rajecko V. (1997) mokymasis − tai žmogaus vidinis procesas, skatinamas vidinių ir išorinių veiksnių.
Mokantis keičiasi žmogaus elgesys, nuostatos ir vertybės. Mokymosi sąvoka apima tai, kas vyksta su žmogumi dėl jo paties veiklos, jo lavinimo ar mokymo, ar dėl atsitiktinumų.
Kai žmogus ko nors išmoko, galime teigti tada, kai išugdyti jo protiniai sugebėjimai ir žinios praplečia jo akiratį, kai jis išmoksta naujų praktinių įgūdžių ir kai pasikeičia jo elgesys bei nuostatos.
Vidinis veiksnys, skatinantis mokytis, gali būti biologinis ir psichologinis brendimas, kai paaiškėja, kad esami fiziniai ir protiniai sugebėjimai nebeatitinka žmogaus išsivystymo. Šią prieštarą gali išspręsti mokymasis.
Mokytis gali paskatinti ir kitas žmogus, kuris imasi iniciatyvos arba paragina besimokantįjį veikti.
Žmonėms bendraujant, vidinių ir išorinių veiksnių paskatinti mokymo ir mokymosi procesai natūraliai papildo vienas kitą. Kokybiškas mokymas taip pat neatsiejamas nuo jų abiejų.
Aišku, jog jau nuo pat mažens vaikas jaučia poreikį mokytis. Vėliau mokydamiesi vis dažniau deriname savo poreikius su jau esamais įgūdžiais ir sugebėjimais. Kuo daugiau išmokstama, tuo labiau auga ir poreikis mokytis toliau. Mokymosi procesą skatina tam tikri veiksniai, kurie kelia susidomėjimą, smalsumą arba nepasitenkinimą.
Mokymosi procesas ugdo ir sugebėjimą susidoroti su susidariusia situacija, todėl vis daugiau save suvokiančiam vaikui retkarčiais reikia padėti patirti nepasitenkinimą. Reikia, kad vaikas patektų į tokias situacijas, kurių jis anksčiau nemokėjo įveikti, o dabar jau galėtų. Suaugęs įsijausdamas ir būdamas šalia turi padėti vaikui pamažu vis geriau suvokti save, išmėginti savo sugebėjimus, susidaryti nuomonę apie pasaulį. Taip pat ir suaugęs žmogus norėdamas išmokti daugiau turi patirti ir nesėkmių, taip nedingstama ir motyvacija mokytis, pažinti. Kitu atveju tiek vaikas, tiek suaugęs vėliau gali pervertinti savo jėgas ir įgauti perdėtą savo vertės jausmą.
Tinkamas rūpinimasis vaikais ar suaugusiais labai priklauso nuo entuziazmo, sugebėjimo ir noro suprasti kitą, nuo sugebėjimo būti empatiškam. Mokantysis turi būti ganėtinai artimas, kad pajustų, kada atėjo laikas duoti naują, ankstesnę užduotį, o kada neskubėti, pristabdyti. Besimokantysis neturi peržengti tam tikros "tobulėjimo ribos", kaip pažymi Bydam J. (2000) tai atstumas tarp esamo žmogaus vystimosi etapo, turimų jo sugebėjimų ir naujo raidos etapo, kuriame dar reikia suaugusiojo ar labiau patyrusio bendraamžio pagalbos. . ( Dumčinė A., Bajoriūnas Z. 2006).
Kitaip tariant, besimokantysis turi gauti paramą, turi būti skatinamas tobulėti ir vystytis toliau, tačiau jo nereikia pernelyg spausti, nes tuomet jis nuolat jausis nepilnavertis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-26
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis25.4 KB
Autoriussimona
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasRažanauskienė
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasSveikatos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokymasis ir laisvalaikis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Ražanauskienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą