Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Veiverių mokytojų seminarijos istorija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Veiverių mokytojų seminarijos istorija

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Seminarijos įsteigimas. Pasikeitimai seminarijoje. Iki revoliucijos. Po revoliucijos. Pedagoginiai kursai. Bazinė mokykla. Žymiausi Veiverių mokytojų seminarijos auklėtiniai ir jų švietėjiška ir kultūrinė veikla. Šimtmečiui praėjus. Išvados.

Ištrauka

XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje mokyklos Lietuvoje buvo ne tiktai liaudies švietimo įstaigos, bet ir caro valdžios politikos įrankis. Mokyklų istorijoje atspindėjo ir liaudies kova prieš patvaldystę, kova dėl nacionalinės kultūros. Tiek pirmuoju, tiek ir antruoju atveju didelės reikšmės turėjo mokytojų pozicijos liaudies ir vyriausybės atžvilgiu. Todėl verta tyrinėjimo ir Veiverių mokytojų seminarija, nuo 1866 m. iki 1918 m. Rusijos liaudies švietimo ministerijos žinioje buvusi vienintelė seminarija, rengusi mokytojus lietuvius. Ji turėjo išauklėti carinei administracijai palankius mokytojus, patvaldystės idėjų skleidėjus Suvalkų gubernijoje.


Veiverių mokytojų seminarija – nuo XIX a. vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo vienintelė Lietuvos mokytojų lietuvių rengimo įstaiga, veikusi Veiveriuose, buvusiose arklių pašto stoties patalpose, kurios, 1861 m. nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas–Varšuva liko tuščios.

Mokyklos istorija neatsiejama nuo Lietuvos mokytojų tėvu vadinamo Tomo Ferdinando Žilinsko (1840-1925) vardo. Anot J.Jablonskio, tai buvo "didysis Lietuvos mokytojų patriarchas, auklėtojas ir žadintojas, mokėjęs sunkiausiomis aplinkybėmis dirbti savo krašte".
1866 m. T.Žilinskas buvo paskirtas Veiverių pedagoginių kursų lietuvių valstiečių vaikams mokytoju, dėstė matematiką, gamtos mokslus ir lietuvių kalbą. 1872 m. šie kursai pavadinami Veiverių mokytojų seminarija. Pirmojo pasaulinio karo metais seminarija evakuota į Rusijos gilumą. Per 52 gyvavimo metus Veiverių mokytojų seminarija parengė ir išleido 1025 mokytojus. Nemaža dalis jos auklėtinių tapo pradžios mokyklos mokytojais, lietuviškų vadovėlių autoriais, žymiais visuomenės bei kultūros veikėjais.
Veiverių seminarija buvo trimetė. Į pirmą kursą priimdavo jaunuolius nuo 15 metų, turinčius dviklasės mokyklos baigimo pažymėjimus. Viename kurse mokėsi 30 mokinių, tad iš viso seminarijoje galėjo mokytis 90 žmonių. Buvo dėstoma tikyba, pedagogika, lietuvių kalba, rusų kalba, istorija, matematika, gamta ir geografija, dailyraštis, braižyba, muzika, dainavimas ir gimnastika. Darbo įgūdžiams įgyti reikėjo išdirbti nustatytą valandų skaičių mokyklos sode ir darže. Seminarija turėjo daržą ir sodą, kuris 1878 m. jau užėmė šešis hektarus. [1] ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-06-30
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis28.41 KB
AutoriusDita
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasBukauskas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Veiveriu mokytoju seminarijos istorija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • 3 Klasė/kursas
  • Bukauskas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą