Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Vaikų ir suaugusiųjų mokymosi ypatumai bei skirtumai
   
   
   
1
naudingas +2 / nenaudingas -1

Vaikų ir suaugusiųjų mokymosi ypatumai bei skirtumai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas - išanalizuoti vaikų ir suaugusiųjų mokymosi ypatumus bei skirtumus. Mokymosi esmė. Vaikų mokymosi ypatumai. Suaugusiųjų mokymosi ypatumai. Vaikų ir suaugusiųjų mokymosi skirtumai. Išvados.

Ištrauka

Turbūt šiandieninė mūsų visuomenė neįsivaizduojama be mokslo. Pastaruoju metu nemažai dėmesio skiriama suaugusiųjų mokymui ir jo galimybėms, o kad vaikai mokosi jau yra priimtina, ir atrodo kitaip neįsivaizduojama. Suaugusiųjų mokymas laikomas atskira švietimo sritimi, kurios negalima sieti nei su mokymu vaikystėje, nei su jaunimo švietimo procesu. Suaugusiųjų mokymas suprantamas kaip asmenų su patirtimi mokymas, kaip patirties ir teorinių žinių suderinamumas arba kaip mokymasis visą gyvenimą. Vaikų ugdymo mokslas ir menas apibrėžiamas pedagogikos sąvoka, o andragogika orientuojasi į suaugusiųjų mokymo/si sritį.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti vaikų ir suaugusiųjų mokymosi ypatumus bei skirtumus.
Iš šio darbo tikslo kyla tokie uždaviniai:
1. Atskleisti mokymosi sąvokos esmę;
2. Aprašyti vaikų ir suaugusiųjų mokymosi ypatumus;
3. Išanalizuoti vaikų ir suaugusiųjų mokymosi skirtumus.
Pagrindinės sąvokos:
Mokymasis – tikslinga veikla siekiant įsisavinti žmonijos sukauptos patirties pagrindus, įgyti teorinės ir praktinės veiklos mokėjimų ir įgūdžių (Jovaiša, 2007, p. 152).
Suaugusiųjų mokymas suprantamas kaip asmenų su patirtimi mokymas, kaip patirties ir teorinių žinių suderinamumas arba kaip mokymasis visą gyvenimą (Janulienė, Veršinskienė, 2003).
Ugdymas – asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdymas – bendriausia pedagogikos kategorija, apimanti auginimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą, formavimą (Jovaiša, 2007, p. 311).


Daugeliui mokymasis – veiklos būdų įsisąmoninimas ir įsitvirtinimas. Jo rezultatas – žinios, mokėjimas, įgūdžiai. Tai visiems suprantama (Butkienė, kepalaitė, 1996, p. 110). Mokymasis, anot D. G. Myers (2008), sąlyginai pastovus organizmo elgesio kitimas, kurį lemia patirtis.
Konstruktyvistai pabrėžia besimokančiųjų turimą žinių apimtį ir struktūrą. Mokymasis nevyksta tik stebint, klausantis ar jaučiant. Svarbiausios yra mąstymo struktūros, kurios plėtojamos, remiantis individo veikla ir patirtimi. Mokiniai plečia asmeninį žinojimą apie įvykius ir atvejus, remdamiesi savo patirtimi ir ankstesniu žinojimu. Taigi mokymasis priklauso nuo mokymosi aplinkos, informacijos pobūdžio ir turimų žinių. Sąsajos tarp mokinio turimų žinių ir naujos informacijos yra faktorius, kuris padaro mokymąsi prasmingu. Todėl mokymosi esmė yra aktyvus informacijos apdorojimas, klasifikavimas ir perdirbimas. Tradicinė mokymo koncepcija akcentuoja išorinę mokytojo veiklą. Šiai koncepcijai priklauso į mokytoją orientuotas mokymas. Galbūt ryškiausias vaidmenų pasikeitimas yra mokytojo keitimasis iš informacijos perdavėjo ir mokymosi vadovo į mokymosi pagalbininką ir savo srities žinių ekspertą. Akcentuojama, kad mokytojas turi pažinti besimokančiuosius ir nukreipti jų mokymąsi kaip galima geresne linkme. Mokytojas taip pat turi įdiegti atsakomybę už mokymąsi patiems besimokantiesiems bei pasitikėti jų veikla. Atsakomybė didėja kartu planuojant mokymą, kartu mokantis bei kartu įvertinant mokymosi rezultatus. Ypatingai geri rezultatai dalijantis atsakomybe buvo pasiekti mokantis bendradarbiaujant. Dar vienas būdas geriems rezultatams pasiekti- mokymo metodų įvairovė. Pabrėžiama, kad pats mokytojas turi susikurti pakankamai lanksčią mokymo praktiką, kurioje galėtų taikyti įvairius mokymo metodus, priklausomai nuo mokymo situacijos (Teresevičienė, Oldroyd, Gedvilienė, 2004, p. 11).
Psichologiniai terminais mokymasis – tai aktyvi tikslinga, besimokančiojo veikla, sukelianti esminius jo psichikos ir elgesio pakitimus (Butkienė, kepalaitė, 1996, p. 111).
Mokymo esmę galima nusakyti tokiais teiginiais:
• Mokymasis yra aktyvaus konstravimo procesas. Mokymasis nėra žinių ir įgūdžių perdavimas, o besimokantieji nėra tik pasyvūs "priėmėjai". Mokymasis yra aktyvus supratimo, prasmių ir įgūdžių konstravimo procesas. Konstravimas galimas tada, kai mokymosi procesas yra orientuotas į besimokantįjį, kuris pažinimo proceso metu pats ieško prasmių (mokosi per pažinimą). Trumpiau tariant, mokymasis yra kiekvieno individo subjektyvi individualios prasmės konstrukcija. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-06-29
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis22.08 KB
AutoriusVaida
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasIvanauskienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiku ir suaugusiuju mokymosi ypatumai bei skirtumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Ivanauskienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą