Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pedagoginio poveikio būdai
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Pedagoginio poveikio būdai

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Mokinių teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas. Mokymosi ir nesimokymo motyvacija. Reikminė mokymosi motyvacija. Kognityvinė mokymosi motyvacija. Emocinė mokymosi motyvacija. Ugdymui įtakos turintys veiksniai. Biopsichiniai veiksniai. Gamtiniai ir socialiniai veiksniai. Tautiniai ypatumai. Veikla. Jos tipai. Bendravimas. Mokymosi motyvacijos teoriniai pagrindai. Mokymą(si) skatinantys būdai. Susipažinimo būdai. Sudominimo būdai. Relaksacijos būdai. Išvados.

Ištrauka

Šiandien aktuali problema yra – siekti, kad vaikai lankytų mokyklą, skatinti juos sėkmingai mokytis, ugdyti jų teigiamą požiūrį į mokslą, žinias, mokyklą, ugdymą, todėl referato tikslas yra patyrinėti, apžvelgti pagrindinius pedagoginio poveikio būdus.
Referato uždaviniai yra aptarti mokinių teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymą, apžvelgti ugdymui įtakos turinčius veiksnius ir mokymąsi skatinančius būdus, paanalizuoti mokinių mokymosi ir nesimokymo motyvaciją.
Motyvas – tai elgsenos priežastis, stimulas, skatulys. Moksleivio mokymosi motyvacijos lygmuo priklauso nuo reikšmingų žmonių: tėvų, draugų, mokytojų ir kitų. Jie gali padėti teigiamai mokymo motyvacijai formuotis, bet gali ją ir slopinti.
Mokymosi motyvai skirstomi į: reikminius, kongityvinius ir emocinius. Jie skiriami pagal tai, kuris iš jų struktūros komponentų turėjo lemiamą įtaką veiksmų krypčiai, intensyvumui ir trukmei.
Ugdymui įtakos turi biopsichiniai, gamtiniai ir socialiniai veiksniai, tautiniai ypatumai, veikla ir bendravimas. Šie veiksniai lemia besimokančiojo požiūrį į ugdymą.
Mokymąsi skatina susipažinimo, sudominimo ir relaksacijos būdai. Jie yra būtini norint sutelkti mokinių dėmesį, sudominti juos.

Teigiamą mokinių požiūrį į mokymąsi sudaro mokslo žinių, bendražmogiškųjų vertybių, praktinių ir protinių mokėjimų bei įgūdžių reikšmės supratimas ir aktyvi įgijimo veikla.
Pirma, pabrėžiama visuomenės patirties dalies sąmoningo perėmimo svarba bei būtinumas, taigi ir mokymosi reikšmės supratimas. Tai teorinis teigiamo požiūrio į mokymąsi aspektas.
Antra, sėkmingą mokymąsi lemia mokinių noras mokytis, pareigos supratimas, gebėjimas valingai veikti, susikaupti, sistemingai dirbti. Tai praktinis teigiamo požiūrio į mokymąsi aspektas. Siekiant ugdyti mokinių teigiamą požiūrį į mokymąsi šiuo aspektu, labai svarbu kuo tobuliau organizuoti mokymo procesą, visokeriopai skatinti mokinių aktyvumą, plėtoti jų savarankiškumą. Mokymo procese reikia stiprinti mokinių valią, mokyti ir pratinti nugalėti sunkumus ir kliūtis, mokyti racionalių, protinės veiklos būdų. Kartu privalu ugdyti tokius jausmus, kaip atsakingumas, pareigingumas, duoto žodžio laikymasis, siekis iki galo baigti darbą ir pan. Taip pat reikia siekti, kad mokymasis, naujų žinių įgijimas taptų poreikiu, o namų darbų atlikimas – įpročiu.
Norint kuo efektyviau ugdyti mokinių teigiamą požiūrį į mokymąsi, ypač reikia siekti, kad mokiniai tikėtų aptariamos informacijos teisingumu, kad kuo lengviau tos žinios bei vertybės taptų jų asmenybių savastimi, elgesio pamatu.
Ypatingą reikšmę turi mokymo medžiagos ryšys su gyvenimu, artimiausia aplinka, mokinių patyrimu. Mokinių supažindinimas su viskuo, kas nauja ir reikšminga, kuo domisi plačioji visuomenė, skatinimas domėtis visu visuomenės gyvenimu ir aktualiomis problemomis padeda jiems suprasti, jog perimti mokslo žinių pagrindai – būtina sėkmingos gamybinės ir visuomeninės veiklos ateityje sąlyga. Todėl svarbu pagal galimybes supažindinti mokinius su metodais, kuriais pasiekiami mokslo, technikos ir gamybos laimėjimai, taip pat mokyti naudotis šiais metodais, padedančiais įgyti naujos informacijos. Visa tai mokinius įtikina, kad ir jie aktyviai dalyvaus visoje visuomenės kultūros raidoje, valstybės valdyme ir visuomeninių reikalų tvarkyme, kad tam mokykloje turi rengtis.
Antras dalykas, susijęs su mokymo turinio tobulinimo, jo efektyvesniu panaudojimu mokinių teigiamam požiūriui į mokymąsi ugdyti, yra jo integracija – tarpdalykinė (mokymo dalykų ryšiai) ir sociokultūrinė. Ugdant sąmoningą asmenybę, reikia siekti, jog ji suprastų pasaulio sudėtingumą, jame vykstančius procesus, visuomenės gyvenimą, pačią save.
Trečias dalykas, susijęs su mokymo turinio svarba mokinių tegiamam požiūriui į mokymąsi ugdyti, - žinių perimamumas. Tai toks mokymas, kai remiamasi pirmiausia mokinių turimomis žiniomis, mokėjimais bei įgūdžiais, jų patirtimi, taip pat ir pasiektos bendros raidos lygiu. Tai aktyvina mokinių veiklą, padeda lengviau perimti naujas žinias, jas įjungti į jau turimų žinių sistemą, taip pat plėsti ir gilinti tai, kas anksčiau išmokta. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-03-25
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis23.12 KB
AutoriusModesta
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasLukoševičius
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pedagoginio poveikio budai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Lukoševičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą