Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Šiuolaikinė edukologija kūno kultūros kontekste per judriuosius žaidimus
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Šiuolaikinė edukologija kūno kultūros kontekste per judriuosius žaidimus

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Praraja tarp mokslo ir visuomenės. Visuomenės iššūkiai ir mokytojų besikeičiantis Europos vaidmuo. Universitetas ir mokytojų rengimas, Mokytojų rengimas: nukirpti ar prisiūti. Gėrio paradigma ugdymo raiškoje.

Ištrauka

Mokslas yra labiausiai jaudinanti atradimų iniciatyva žmonijos istorijoje. Stulbinančiai trumpu laiko tarpu mokslas praplėte mūsų žinias nuo subatominių dalelių iki galaktikų elgesio. Jis atskleidžia, kaip veikia gamtos dėsniai ir kaip viskas tarpusavyje susieta. Mokslas leidžia numatyti, kas tam tikromis aplinkybėmis gali atsitikti. Tai ir sudaro mokslo grožį. Kasmet mokslas atranda vis naujų reškinių, o žmonės nuolat mokosi ir tas žinias naudoja gilesnei pasaulio sampratai bei gyvenimo kokybei gerinti.


Šiuolaikinis visuomenės mokslo žinių lygis yra žemas ir sunku sudominti daugelį žmonių mokslinėmis problemomis. Daugeliui neįdomūs net mokslo populiarinimo žurnalai. Praraja tarp mokslo ir visuomenės gilėja. Televizijos laida Klausimėlis rodo, kokie moksliškai neišprusę yra jauni Lietuvos miestų ir miestelių žmonės. Mokslininkų uždavinys yra mažinti šią prarają. Kitaip ją užpildys intelektualūs beraščiai mulkindami visuomenę parapsichologija, būrimais ir kitais nebūtinais dalykais.
Pažiūrėjus į vidurinės mokyklos vadovėlius galima susidaryti nuomonę, kad didžiausi mokslo atradimai buvo padaryti XVIII ar XIX amžiais. Tas reiškia, kad mokyklos moksleivių nesupažindina su didžiausiais mūsų laikų mokslo atradimais. Tarptautinės apklausos rodo, kad mūsų moksleiviai vis mažiau turi žinių ir gebėjimų jomis naudotis. Baigę vidurines mokyklas moksleiviai nežino daugelio gyvenimą keičiančių atradimų, kurie buvo padaryti XX amžiuje. O juk didesnė dalis jaunimo nepatenka į universitetus, todėl jų mokslo žinios pasilieka mokyklos lygio. Žinoma, jie kažkiek prisirenka mokslo žinių iš įvairių šaltinių, bet tos žinios negilios ir atsitiktinės. Nepakankamas mokslinis lavinimas sukūrė situaciją, kurioje žmonių mokslo žinių lygio skalė kinta nuo neolito iki XXa. žmogaus.
Supratimas ateina per žinias. Tik turėdami žinių ir supratimą, naudodami naujausias technologijas galime naujai pažvelgti į mus supantį pasaulį. Kai beveik prieš tris dešimtmečius Japonijoje pirmą kartą pro galingiausią mikroskopą pamačiau mažyčius atomus, kurie yra tik koncentruota energija, visai kitaip suvokiau, kad pasaulis sudarytas iš erdvės ir laukų.
Nesame pernelyg moksliškai raštinga tauta. Mokslinis raštingumas yra žmogui būdinga vidinė moralinė gėrybė, reiškianti mokslinį pažinimo kelią ir kritišką bei kūrybišką mąstymo apie supantį pasaulį procesą. Jis kuria kūrybišką galvoseną, kuri vertinga kiekvienam žmogui. Mokslinis raštingumas padeda žmonėms geriau gyventi filosofine, bet ne materialine prasme. Tautai reikia turėti kritiškai mąstančių žmonių.
Mokslinio raštingumo ugdymas reikalauja naujų mokymo būdų, kuriems dauguma mokytojų yra nepasiruošę. Jis priešpastato ilgalaikį procesą greitam rezultatui, klausimus – atsakymams. Moksleivis ar studentas gali turėti mažiau siauros srities žinių, bet daugiau sugebėjimų prisitaikyti prie greit kintančio gyvenimo iššūkių.
Politikai, mokytojai ir universitetų profesūra neskuba siekti tolimų mokslinio raštingumo tikslų dėl spaudimo duoti greitus rezultatus – aukštesnius balus ir daugiau specialistų. Reiktų integruoti trumpalaikius faktų ir gebėjimų ir ilgalaikius mokslinio raštingumo tikslus. Turime kurti tiek kritiškai ir kūrybiškai mąstančių, tiek ir pakankamai mokslo žinių turinčių kompiuterių ir ryšių amžiaus ekspertų visuomenę.
Mokslinis raštingumas mums padeda pasirinkti gydytoją, vaistus ar gydymo būdą. Jis leidžia suprasti, kokie reškiniai mūsų aplinkoje galimi ir kokie ne, todėl nuolat mus skatina siekti daugiau žinių, norą daugiau suprasti. Kadangi mokslas yra procesas, plėtojamas žmonių, dirbančių socialinėje aplinkoje, jo pripažinimas turi būti svarbiausias visuomenės mokslinio švietimo tikslas. Mokslas nėra absoliučiai objektyvus ir izoliuotas nuo visuomenės. Turime tikėtis ginčų ir nesutarimų ir išsiugdyti kritinę galvoseną gyventi su jais. Moksliškai raštingas žmogus matys keistą debesį, o neraštingam jis pasirodys stebuklas. Šia prasme mokslinio raštingumo reikia visiems ir kiekvienam.
Lietuvos mokslininkai, mano nuomone, padarė nemažai klaidų, skubotai kurdami universitetus, nuvertindami mokslo laipsnių ir vardų teikimą, abejingai rengdami moksliškai neraštingus specialistus, abejingai žiūrėdami į valdininkų vykdomą švietimo, mokslo ir studijų reformą. Visa tai davalvavo mokslą visuomenės akyse. Todėl tokie mokslininkų ir mokytojų atlyginimai ir tokia jiems visuomenės pagarba. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-05-10
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis16.29 KB
AutoriusTmx
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasA. Kaveckas
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Siuolaikine edukologija kuno kulturos kontekste per judriuosius zaidimus [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • A. Kaveckas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą