Vaikų bausmės ir skatinimai šeimoje

Įvadas. Darbo tikslas – atskleisti vaikų skatinimo ir bausmių būdus šeimoje. Šeimos samprata. Vaikų ugdymas šeimoje. Skatinimo būdai šeimoje. Bausmės šeimoje. Išvados.

Šeima – pirminė visuomenės ląstelė, viena pagrindinių jos struktūros elementų. Pirminė todėl, kad joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai (Bajoriūnas, 1997).
Šeima yra didžiulė vertybė. Ji vaiko socializacijos pagrindas, šeimoje jis mokosi gyventi. Tai viena intymiausių, pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, tautos identiteto kūrimo ir išsaugojimo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo grandžių. Namai taip pat yra prieglobstis nuo žmonių susvetimėjimo (Seliokienė, 2004). Tėvai atsako už savo vaikų ateitį, kuri priklauso nuo to, ar jie suteikia savo vaikams tinkamą auklėjimą. Tėvai yra pirmieji, bet patys svarbiausi vaiko ugdytojai. Šeimos pagrindas yra jos narių bendravimas ir bendradarbiavimas, grindžiamas meile, tarpusavio supratimu, pagarba ir parama.
"Vaiko ugdymo, jo asmenybės tapsmo rezultatyvumą nusako besiformuojantis vaiko pažiūrų ir santykių su savimi, socialine aplinka, pasauliu pobūdis. Bręsdami vaikai turėtų išmokti priešintis blogiui, įveikti tikrovės prieštaravimus, siekti darnos, puoselėti dorovines vertybes (Ivanauskienė, 2002)." Pagrindiniai veiksniai, kurie nulemia šių tikslų įgyvendinimą, yra šeima ir mokykla.
Šiuolaikinėje visuomenėje vis dar labai aktuali problema yra vaikų auklėjime naudojamos bausmės. Gyvenant XXI a. yra vis dažniau pastebimas liberališkesnis auklėjimas bei keičiantis visuomenės požiūriui į žmogų, stiprėjant demokratinės vertybėms, bausmės, o ypač fizinės, imamos vertinti kaip tam tikras neigiamas socialinis reiškinys, kuris ne tiek auklėja, kiek žaloja žmogų.
Šeima brandina asmenybę, ugdo savarankiškumą, kūrybiškumą, kritišką mąstymą, dvasingumą, gebėjimą bendrauti. Vaikų ugdymas šeimoje labai sudėtingas procesas. Rezultatai priklauso nuo šeimos mikroklimato, tėvų pedagoginės kultūros, bendravimo stiliaus, asmeninio pavyzdžio ir kt. Pedagogų nuostatos į pozityvaus ir negatyvaus skatininimo ir stimuliavimo funkcijas skiriasi: vieni mano, kad tiek skatinimai, tiek bausmės neformuoja pageidaujamo vaikų elgesio, kiti – kad būtent šie veiksniai lemia ugdymo rezultatyvumą (Ivanauskienė, 2002).
Anot J. Gray (2001), pasaulis patiria vaikų auklėjimo krizę. Kasdien gaunama vis daugiau pranešimų apie vaikų ir paauglių smurtą, žemą savigarbą, dėmesio stokos sutrikimus, narkomaniją, pastojusias paaugles ir vaikų savižudybes. Šiuo metu beveik visi tėvai abejoja ir naujausiais, ir senesniais auklėjimo metodais. Visi jie atrodo nebereikšmingi, o vaikų problemų vis daugėja.
Vaikų ugdymo šeimose klausimus nagrinėjo ir nagrinėja nemažai Lietuvos ir pasaulio mokslininkų, įvairių sričių specialistų. Rengiant šį darbą teko nemažai skaityti ir plačiau susipažinti su J. Litvinienės (2002), K. Miškinio (1985, 2003), R. Žukauskienės (2001), L. Seliokienės (2004), J. Gray (2001) ir kitų autorių darbais.
Šio darbo tikslas – atskleisti vaikų skatinimo ir bausmių būdus šeimoje.
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti šeimos sampratą;
2. Paanalizuoti vaikų ugdymą šeimoje;
3. Atskleisti vaikų skatinimo būdus šeimoje.
4. Atskleisti vaikų bausmes šeimoje.
Darbo objektas – vaikų skatinimas ir bausmės šeimoje.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė.


Z. Bajoriūnas (1977) pabrėžia, kad tikra šeima yra ta, kai vyras ir moteris yra įregistravę santuoką. Santuoka yra šeimos kūrimo pagrindas ir jos pirminis požymis. Tolesnis šeimos raidos etapas, anot L. Seliokienės (2004), yra vaikai. Šie autoriai pabrėžia santuokos svarbą. Teigia, kad tokių žmonių sąjunga, kai yra gyvenama neįregistravus santuokos, gimdomi ir auginami vaikai, nėra laikoma įteisinta šeima.
Kalbant apie šeimą, neužtenka nurodyti vyro ir moters sąjungą – santuoką, pridėti adaptuotus vaikus, konstatuoti gyvenimą po vienu stogu, kraujo ryšį ir kt. (Bajoriūnas, 1997). Tikrasis kiekvienos šeimos rodiklis yra ne tik tarpusavio meilė tų, kurie buvo pašaukti gyventi kartu, bet ir moralinė atsakomybė. Meilės, pareigos ir atsakomybės negalima tarp savęs supriešinti. Pastebima ir tai, kad dingstant meilei šeimoje, dažnai kartu silpsta ir pareiga bei atsakomybė (Seliokienė, 2004). ...