Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Patarlių ir priežodžių panaudojimas pedagoginėse situacijose
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Patarlių ir priežodžių panaudojimas pedagoginėse situacijose

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Lietuvių liaudies tautosaka. Pedagoginių situacijų sąvoka. Smulkiosios tautosakos vertė. Patarlės ir priežodžiai, jų sąvoka. Patarlių ir priežodžių panaudojimas pedagoginėse situacijose. Maginės paskirties pasakymai, jų sąvoka. Vartojimas pedagoginėse situacijose. Užkalbėjimai. Maldelės. Būrimas. Keiksmai. Situaciniai posakiai, jų sąvoka, vartojimo pavyzdžiai pedagoginėje sferoje. Greitakalbės. Atvirkštinė kalba. Replikos. Dialogai, Nesusikalbėjimai, Erzinimai, jų vartosena pedagoginėje veikloje. Ydų išjuokimai. Pasišaipymai iš vardų. Gyvūnijos erzinimai. Garsų pamėgdžiojimai, jų sąvoka, vartojimas. Išvados.

Ištrauka

Lietuvių liaudies tautosaka. Lietuvių liaudies tautosaka – tai sielos veidrodis, vienas reikšmingiausių tautos kultūros reiškinių, profesionalaus meno lopšys, kurioje susipina muzika, poezija, judesių menas, vaidyba ir kiti menai, neišsenkamas individualios kūrybos šaltinis. Perteikiama iš kartos į kartą, ji ištisus šimtmečius išlieka gyva, o perimama iš lūpų į lūpas, naujai perprasminama, kad būtų suprantama, kad jaudintų ir domintų kiekvienos epochos žmones.
Tautosakos, kaip tradicinio sakomo ir dainuojamojo žodžio meno, sakytinės arba gyvo žodžio liaudies kūrybos, esminiai bruožai yra kolektyviškumas, tradiciškumas. Be jų ji negalėtų gyvuoti. Žanriniu atžvilgiu liaudies poetinė kūryba yra labai įvairi (prisiminkime, kad tautosaka skirstoma į tris rūšis – pasakojamąją (pasakos, pasakėčios, sakmės, pasakojimai ir atsiminimai, padavimai, mitai, legendos, oracijos), dainuojamąją (dainos, raudos, giesmės) ir smulkiąją (patarlės, priežodžiai, minklės, mįslės, anekdotai, greitakalbės, užkalbėjimai, šūksniai, skaičiuotės, erzinimai, gamtos garsų pamėgdžiojimai). Mūsų darbo tiriamasis objektas yra smulkioji tautosaka, tiksliau apibrėžiant, tokie tautosakos kūrinėliai, kurie gyvuoja liaudyje neturėdami melodijos, labiau išvystyto siužeto ir į vieną žanrų grupę skiriama tik todėl, kad yra panašios apimties. Kita vertus, smulkiosios tautosakos žanrai įvairuoja savo idėjiniu-tematiniu turiniu, paskirtimi, gyvavimo bei atlikimo būdu, skiriasi savo vidine sandara – menine forma.
Įvairi ir gausi smulkioji tautosaka užima reikšmingą vietą lietuvių liaudies poetinės kūrybos lobyne. Per daugelį šimtmečių nuėję ilgą vystymosi kelią smulkiosios tautosakos žanrai yra išlaikę daug įdomių liaudies kultūros istorijos žymių, yra vertingi savo vaizdingumu, kalbos lakoniškumu, poetinės išraiškos priemonių įvairove.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti: kokia liaudies išmintimi vadovaujamės iškilus tam tikroms pedagoginėms situacijoms; kurios iš situacijų sukuriamos, o kurios susiklosto neplanuotos; kokia jų auklėjamoji (ugdomoji) funkcija. Mūsų akiratin paklius itin paplitę smulkiosios tautosakos žanrai, tokie kaip: patarlės ir priežodžiai, maginės paskirties pasakymai, situaciniai posakiai, erzinimai, gamtos garsų pamėgdžiojimai. Šiuos išvardintus smulkiosios tautosakos žanrus aptarsime plačiau.
Pedagoginių situacijų sąvoka. Pirmiausia reikėtų apibrėžti sąvoką pedagoginės situacijos. Tarptautinių žodžių žodynėlyje (1999) terminas pedagogika išvertus iš graikų kalbos paidagōgikē (technē) reiškia auklėjimo meną. Tai kryptingo ir sistemingo žmogaus auklėjimo (ugdymo) mokslas, kuris tiria auklėjimo tikslus, uždavinius ir dėsningumus, mokymo turinį, procesą, principus, metodus. Įsiskaitę į pedagogikos apibrėžimą, suformuluojame apibrėžimą žodžių junginiui pedagoginės situacijos. Tai yra tokios situacijos, kurių metu vyksta tam tikras kryptingas ir sistemingas ugdytinių (vaikų, mokinių) auklėjimas (ugdymas), remiantis iškeltais auklėjimo tikslais, uždaviniais, mokymo turiniu, procesu, principais, metodais. Pedagoginės situacijos paprastai būna suplanuotos iš anksto (pvz., žaidimai, pasakojimai, pamokų, švenčių planai) ir spontaniškos, t.y. įvykstančios susiklosčius netikėtoms aplinkybėms (pvz., atėjus į ugdymo įstaigą, pietaujant, bendraujant, susitikus kieme). Trumpai tariant, vaikas yra ugdomas ne tik darželyje, mokykloje per pamokas, bet ir tada, kai, atrodo, jokios ugdomosios veiklos nėra. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-04-02
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai14
Dydis32.43 KB
AutoriusNeringa
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2011 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasEglė Patiejūnienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasLituanistikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Patarliu ir priezodziu panaudojimas pedagoginese situacijose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Eglė Patiejūnienė
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą