Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Žiniasklaidos įtaka vaiko socializacijai
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Žiniasklaidos įtaka vaiko socializacijai

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Socializacijos samprata. Žiniasklaida kaip rizikos veiksnys. Smurtas spaudoje. Vaikas ir žiniasklaida. Teisinės nuostatos. Žiniasklaidos įtaka vaiko socializacijai. Vaiko interesai žiniasklaidoje. Ar pasaulį matome per žiniasklaidos akinius? Mama ar televizija? Patarimai kaip vaikams žiūrėti televizorių. Išvados.

Ištrauka

Kaip teigiama Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus dešimtmečio apžvalgoje dėl pasaulio viršūnių susitikimo vaikų klausimams aptarti tąsos, dešimtasis buvo didelių pažadų pasaulio vaikams ir kuklių laimėjimų dešimtmetis. Nors 192 šalys prisijungė prie ĮT vaiko teisių konvencijos, ją pasirašė ir ratifikavo, maždaug 155 šalys parengė racionalines veiksmų programas, siekdamos įgyvendinti viršūnių susitikimo tikslus, daugelis šalių prisiėmė regioninius įsipareigojimus, tarptautinės teisinės sąlygos ir mechanizmai sustiprino vaikų apsaugą, laukto rezultato nebuvo pasiekta.
Vaikų padėtis tiek Lietuvoje tiek ir visame pasaulyje, yra glaudžiaisusijusi su socialinės politikos ir socialinės apsaugos sferomis. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pastaraisiais metais vaikų gerovės problėmos yra aktyviai diskutuojamos ir analizuojamos, nes pačios skaudžiausios vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemos tebėra aktualios.
Reikia bandyti apžvelgti vaiko socialinės gerovės problemas, įvertinant pozityviosios socializacijos įtaką, sparčiai kintančias socialinės politikos, socialinės apsaugos tendencijas ir šių problemų raidą pasaulio kontekste.

Socializacija – vaikystėje prasidedantis procesas: išmokdamas visuomenės normų, dėsnių ir gyvenimo būdo, asmuo tampa visuomenės nariu. Didžiausią poveikį socializacijos procesui daro šeima, mokykla, bendraamžiai, darbas, religija ir visuomenės informavimo priemonės. Dažniausiai aptariami trys teoriniai socializacijos modeliai:
1. Pirmasisi susijęs su visuomenės kultūros perdavimu kitai, jaunesniajai kartai (kultūrinėje antropologijoje vartojama inkultūracijos enculturacion sąvoka ). Šiuo požiūriu socializacija yra asmens funkcinis prisitaikymas prie bet kokios socialinės aplinkos ir šios aplinkos vertybių perėmimas.
2. Antrasis teorinis socializacijos modelis yra vis didesnis valstybinių ir kitų visuomeninių institucijų dalyvavimas socializacijos procese.
3. Trečiasis, dar K. Marks įtvirtintas, socializacijos proceso teorinis modelis kapitalo ir atsakomybės perdavimas jį kuriantiems kolektyvams.
Šių problemų įvardijimas mums leidžia daryti hipotetinę prielaidą , kad subalansuota vaikų gerovės politika, numatanti optimalų žmonių išteklių panaudojimą ir socializacijos optimizavimą, leistų smarkiai sumažinti socialiai atskirtų ir rizikos grupėje esančių vaikų skaičių bei sudarytų lygias galimybes jų visavertei raidai ir gerovei.
Socialinių mokslų atstovai visame pasaulyje ginčijasi, kaip politikai galėtų padėti kovoti su socialine atskirtimi, o politikai ir mokslininkai ieško terorizmo proveržių priežasčių. Be politikų, mokslininkų, socialinių sferų specialistų ir socialiai atskirtųjų bendradarbiavimo, socialinės teorijos lieka tik teorijomis, o ne realiais veiksmais, kurių turėtų būti imtasi, siekiant tiek vaikų geroves, tiek sekmingos civilizacijos raidos ir demokratijos principų įtvirtinimo (1).

2. ŽINIASKLAIDA KAIP RIZIKOS VEIKSNYS

Iš visų žinesklaidos priemonių pirmiausia išskiriama televizija, nes ji pasižymi informacijos pateikimo formų įvairove, dinamika, turi galimybę panaudoti vizualines ir akustines informacijos derinį, keisti ekrane įvairius siužetus, veiksmo vietą, personažų skaičių, naudoti specialius efektus. Televizijos poveikis žmonėms domina daugelio sričių specialistus – kritikus, psichologus, sociologus, politikus ir kt. Televizija yra įsiskverbusi į visuomenę; jį turi galią pateikti daug dažnai pasikartojančių ir visą apimančių pranešimų, o tai yra unikalu. Vis dažniau laisvalaikio praleidimo būdu vaikams ir suaugusiems tampa televizijos žiūrėjimas, taigi televizija tampa vienu iš svarbiausių socializacijos agentų. Dėl didėjančios televizijos įtakos mažėja tokių institutų kaip šeima ir mokykla, bendruomenė, Bažnyčia, įtaka asmenybės socializacijai. Didžioji dalis visų televizijos poveikio individams teorijų nagrinėja poveikį vaikams ir paaugliams. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad vaikai, palyginti su suaugusiais, yra įtaigesni televizijos laidoms, kadangi dar neturi stabilios vertybių sistemos, sunkiai atskiria demonstruojama fantazijų pasaulį nuo realybės ir pan. Vaikai, kuriuos tėvai baudžia fizinėmis bausmėmis, kurie žiūri smurtinius filmus, žaidžia su agesyviais vaikais, naudos smurtą daug dažniau negu vaikai, neturintys tokios patirties. Yra nustatyta, kad socializacijos proceso trūkumai veikia nevienodai: jie gali sąlygoti arba smurtinį vaiko elgesį, arba nesukelti agresijos. Iš veiksnių galinčių turėti įtakos per televiziją matyto smurto ir agresyvaus vaikų elgesio ryšiui dažniausiai išskiriami tokie: vaikų populiarumas tarp bendraamžių; jų akadėminiai laimėjimai; identifikavimosi su televizijos programų herojais laipsnis; tikėjimas demonstruojamo smurto realumu ir agresyvaus turinio fantazijos ugdymas. Siekiant nustatyti smurtinių televizijos programų poveikį asmenybės elgesiui (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų), atlikti įvairūs tyrimai. Kaip rodojų duomenys, agresyvaus turinio filmų žiūrėjimas (ypač pakartotinis) skatina vaikų agresyvumą, o nesmurtinės programos tokių pokyčių nesukelia. Galima teigti, jog kuo daugiau smurto demonstruojama televizijos laidose, tuo labiau vaikai, spręsdami tarpusavio konfliktus, yra linkę panaudoti smurtą kaip veiksmingą įvairių problemų sprendimo priemonę. Televizijos pateikiamas smurtas gali sumažinti vaiko jautrumą smurtui realiomis sąlygomis. Tai pasireiškia fiziologinių rodiklių pokyčiais, nejausmingumu, indiferentišku požiūriu į smurto auką, menkesniu jai padarytos žalos vertinimu ir sumažėjusia tikimybe, kad žmogus imsis kokių nors veiksmų smurto aukai apginti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-08-13
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis25.17 KB
Autoriusslapuke
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ziniasklaidos itaka vaiko socializacijai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-10-26 IP: 85.206.177.48
    Giedre sako

    Darbas pakankamai geras, taciau per daug pilstymo is tuscio i kiaura. Tiesa,mieloji autore, zinesklaida rasosi su "ia" - ziniasklaida. Daug gramatiniu klaidu.

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą