Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pagrindinės mokymo ir mokymosi teorijos
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Pagrindinės mokymo ir mokymosi teorijos

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Mokymasis. Ženklų mokymasis. Biheviorizmas. Adaptacijos teorija. Veiklos teorija. Konstruktyvizmas. Dreyfuso ir Dreyfuso mokymosi modelis. Nebyliosios žinios. Jürgeno Habermaso racionalios komunikacijos teoriją. Mokymas. Auklėjamasis mokymas. Dedukcinis mokymo principas. Indukcinis mokymo principas. Kontekstinė pedagogika. Probleminis mokymas. Konstruktyvizmas. Išvados.

Ištrauka

Pedagogika yra gan plati sąvoka, į kurią, be kitų siauresnių sąvokų, įeina ir mokymo bei mokymosi sąvokos. Visų pirma būtina pasakyti, kad mokymo ir mokymosi mokslas (pagal Leoną Jovaišą) vadinamas didaktika. Šis terminas turi ilgą istoriją, kuri savo šaknimis siekia antikinės išimties ištakas. Bet mums svarbu tai, kad tik nuo XIX am. vidurio didaktikos sąvoka imta vadinti mokymo ir mokymosi teorija, bent taip ją traktavo žymus vokiečių pedagogas Adolfas Dystervėgas savo knygoje "Vadovas vokiečių mokytojams lavinti" (1835 m.). Taigi, nuo tų laikų pradėjo kurtis pagrindinės mokymo(si) teorijos, kuriomis, priklausomai nuo konkrečios situacijos, remiamasi pedagoginėje praktikoje. Kai kurios iš jų ir bus aptariamos šiame referate.

MOKYMASIS
Mokymasis – tai žmogaus vidinis procesas, skatinamas įvairių vidinių ir išorinių veiksnių. Tai tikslinga sąvoka su mokomaisiais šaltiniais, šio proceso tikslas yra įsisavinti žinias, įvaldyti intelektą. Noras mokytis turi kilti iš paties žmogaus poreikių. Mokantis keičiasi žmogaus elgesys, nuostatos ir vertybės. Tuo laikotarpiu žmogus gilina savo patyrimą, tai padeda jam neatsilikti nuo žmonijos pažangos apskritai ir tobulinti savo tiesioginę darbinę veiklą. Mokymosi sąvoką apima tai, kas vyksta su žmogumi dėl jo paties veiklos, jo lavinimo ar mokymo, ar dėl atsitiktinumų. Yra įvairių teorijų, kurios aprašo, sistemina, analizuoja šį procesą,

ŽENKLŲ MOKYMASIS
Tai klasikinė mokymosi teorija. Jos autorius – rusų gydytojas fiziologas Ivanas Pavlovas (1849-1936), kuris atrado sąlyginį refleksą. Ši teorija remiasi nuostata, kad gerai išmokti galima tik kartojant. Kažką išmokęs asmuo tuo pat metu turi gauti stimulą iš aplinkos (atsaką), paskui veiksmą reikia kartoti keletą kartų. Besimokantysis perima žinias gana pasyviai. Jam niekas nieko neaiškina, svarbiausia, kad tam tikras ženklas turi paskatinti tam tikrą atsaką. Juo tikslesnis ženklas, tuo geresnis atsakas. Ateityje už tai nežadama jokio atlygio, svarbiausia – nuolat kartoti išmoktus dalykus, kol juos tikrai įsidėmėsi ir galėsi atsakyti net miegodamas.
Ženklų mokymasis dalykas nesusijęs su žmogaus patirtimi ar pažinimu. Įgytos žinios prisimenamos tik tada, kai atsiranda tas pats ženklas, kaip mokantis. Paprastai ženklų mokymasis būdingas labai griežtai suplanuotam, labai intensyviam mokymui, kurio metu žmogus neturi jokios pasirinkimo galimybės.
Kaip pavyzdį, čia galima pateikti situaciją, kada pirmose paskaitose studentas, išgirdęs žodį-ženklą "galva" arba "sąnarys" tuoj pat turėjo automatiškai atsakyti "caput", "articulatio". Viskas čia praeina mechaniškai, remiantis nesąmoningu procesu. Žmogus nemąsto apie tai, kas su juo vyksta ir jam daromą poveikį galima vadinti vienpusiu.

BIHEVIORIZMAS
Tai dar viena klasikinė mokymosi teorija. Ji remiasi elgsenos psichologija ir objektyviai studijuoja žmones bei jų elgseną. Elgsenos ir elgsenos kaitos tyrimai atliekami, kad būtų galima surinkti empirinių duomenų. Mokymąsi skatinantys vidiniai sąmonės procesai bihevioristų nedomina.
Biheviorizmo teorijos pradžia – Amerikos psichologo ir filosofo, elgsenos tyrėjo Burrhuso Frederico Skinnerio (1904-1990) darbai. Tai psichologijos mokslo teorija, teigianti, kad tik gamtos mokslo metodais besiremiantis matomos, viešos elgsenos tyrimas gali duoti psichologijos mokslui objektyvių rezultatų.
Pagrindinė idėja ta, kad mokomasi to, už ką galima gauti atlygį. Sisteminis mokymosi procesas čia dalijamas į keletą smulkesnių dalių, ir už kiekvieną iš jų gali būti skiriamas atlygis. Tada besimokantysis pamažu gali imtis darbo, o jį nuolat skatina gaunamas atlygis.
Kontroliniai klausimai leidžia patikrinti, ar besimokantysis įsisavino medžiagą. Jei ne, reikia grįžti atgal, o jei atsako teisingai ir medžiaga yra suprasta, galima eiti toliau. Atlygis čia tas, kad žmogus vis daugiau išmoksta ir kad jam leidžiama eiti toliau.
Atlyginimas gali būti gaunamas tuoj pat, o gali ir tolesnėje ateityje: kai išlaikysiu žiemos sesijos egzaminus važiuosiu Kalėdoms į Rygą. Tokiu būdu nusimanymas įgyjamas mechaniškai, iš dalies nesąmoningai, nes gaunamas atlyginimas už darbą, todėl žmogus skatinamas eiti toliau. Tačiau šiek tiek pastangų ir savimonės gali tokiam nusimanymui suteikti sąmoningumo ir iš mechaniško jis tampa dinamišku. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-05
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis23.34 KB
AutoriusKristina
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasSveikatos priežiūros fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pagrindines mokymo ir mokymosi teorijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą