Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Jaunimo dorovinio ugdymo aspektai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jaunimo dorovinio ugdymo aspektai

  
 
 
12345678
Aprašymas

Analizuojama ištrauka iš J. A. Komenskio darbo, kaip turi būti ugdomas jaunimas, kad užaugtų doras žmogus. Jano Amoso Komenskio Pedagoginiai raštai. Dorovės ugdymo metodas.

Ištrauka

Moralė yra viena svarbiausių dvasinės kultūros sričių. Kad žmonės galėtų bendrauti, drauge veikti, kurti materialines ir dvasines vertybes, jie turi laikytis tam tikrų moralės reikalavimų: vieni kitų neapgaudinėti, vieni kitus gerbti, tesėti duotąjį žodį ir pan. Moralė aprėpia visą žmonių gyvenimą: nuo kasdieninių poelgių vertinimo iki visuminio būties įprasminimo, todėl ji visada buvo ir yra asmenybės, taip pat visuomenės bei kultūros integruotumo veiksnys. Moralė, kaip ir kitos kultūros sritys, istoriškai kinta. Labiausiai keičiasi ne pati moralė, o metodai ir būdai ugdomiesiems tikslams pasiekti, todėl norėdami suvokti dabartį ir numatyti ateitį, visuomet kreipiame žvilgsnį atgal, į istoriją, šią, kaip mėgo sakyti senovės romėnai, gyvenimo mokytoją.
Norėčiau atkreipti dėmesį į pedagogikos klasikai priskiriamus XVI a. įžymaus mokslininko Jano Amoso Komenskio Pedagoginius raštus. Šiame veikale autorius išdėsto savo pedagogines pažiūras. J. A. Komenskis, giliai išnagrinėjęs iki jo buvusią pedagogikos teoriją ir praktiką, sukūrė savo vientisą pedagoginę teoriją, paremtą liaudiškumo idėja, apimdamas visus svarbiausius mokymo ir lavinimo klausimus, tai ryškiai parodo neatskiriamą J. A. Komenskio filosofinių ir pedagoginių idėjų ryšį. Galima formuoti teisingą išvadą, kad to meto J. A. Komenskio filosofinėse pažiūrose atsispindėjo pažangios idėjos ir padėjo tvirtą pagrindą šiam žymiam mokslininkui. J. A. Komenskio pedagoginių pažiūrų demokratiškumą ir humaniškumą rodo visų pirma jo požiūris į vaiką. Jis tvirtino, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo luominės ir turtinės padėties, gali sėkmingai mokytis ir būti mokomas. Taigi J. A. Komenskis įrodo, jog visi vaikai, jei jie teisingai auklėjami ir mokomi, turi išaugti dorais ir išmintingais žmonėmis, todėl ugdymo vaidmuo, jo manymu, yra didžiulis. Be to labai ryški "žmogaus auklėjimo žmoguje" problema, nes patį mokymą glaudžiai siejo su auklėjimu, o, antra vertus, specialiai nagrinėjo kai kuriuos asmenybės formavimo aspektus. Moralinį auklėjimą J. A. Komenskis suprato kaip humaniškumo ir demokratiškumo, patriotinių ir bendražmogiškų jausmų, meilės darbui ir tokių savybių, kaip dievotumas, išmintingumas, saikingumas, teisingumas, vyriškumas, drąsumas ir kt. ugdymą. Visų moralinių savybių ugdymo pagrindas – pagarba vaiko asmenybei ir jos auklėjimas einant teisingu keliu. Jis pabrėžia, kad blogis, blogi pavyzdžiai pamatyti ir išgirsti labai greitai veikia ir neteisingai moko mūsų vaikus. Mokslininkas siūlo apsaugoti juos nuo dykinėjimo nuolat užimant darbu ar žaidimais. Tuo pagrįsdamas J. A. Komenskis jog "dorybė ugdoma darbais, o ne žodžiais".
Dorovės ugdymo metode mokslininkas teigia – dorumui ugdyti yra šešiolika pagrindinių taisyklių kurios aktualios ir šiuo metu, mūsų kartos visuomenei:

pirmoji – "Dorybes į jaunuomenės širdį reikia diegti visas, be jokios išimties.";
KOMENTARAS. Ugdant doroviškai brandžią asmenybę, labai didelį vaidmenį vaidina jau nuo pat vaikystės pardėtos diegti dorybės tolesnei asmenybės kultūrinei raidai. Pamažu jaunuomenė mokoma skirti, kas gera ir kas bloga, kas teisinga ir kas neteisinga, išmokstama elgtis visuomenėje, pasikliauti sąžine, kuri doriniu požiūriu padeda mums suformuoti gerą elgesio būdą. Ypač šiuolaikinėje visuomenėje yra aktualus dorybių skiepijimas, kuris šiuo metu nepakankamas, nes piliečių moralinė sveikata blogėja. Auga nusikalstamumas, plinta narkotikai, kvaišalai, jaunėja nusikaltėlių amžius. Kasmet nusižudo "dvi mokinių klasės", ši tendencija būdinga 15-19 metų amžiaus jaunimui, t.y. vyresniųjų klasių moksleiviams. Mokyklų direktoriai prašo savivaldybes finansuoti policininkų budėjimą bendrojo lavinimo mokyklose. Nepilnametės motinos gelbsti vaikų gimstamumo mažėjimą šalyje. Kasmet savo noru iš gyvųjų tarpo pasitraukia "vienas miestelis" – nusižudo per 1500 gyventojų. Moralinės smegduobės šalinimui ypatingai galėtų pasitarnauti dorybių skiepijimas mūsų atžaloms, t.y. vaikams, paaugliams ir jaunimui.

antroji – "<...> negalima išmesti pagrindinių, arba kardinalių, dorybių: IŠMINTINGUMO, SAIKINGUMO, VYRIŠKUMO IR TEISINGUMO, kad namai būtų statomi be pamato ir jų dalys, neturėdamos sąsparų, nesvyruotų ir negriūtų.";
KOMENTARAS. Manau, kad visos minėtos dorybės viena su kita yra labai glaudžiai susijusios/persipynusios: IŠMINTINGUMAS (inteligentiškumas) labai turtinga sąvoka ir atspindi gana aukštą dvasinės brandos lygį, pirmiausia rodo apsišvietimą, išsilavinimą ir kultūringumą. Inteligentiškumas yra pagrindas žmogaus dorovės suklestėjimui, kita vertus, yra nemažai atvejų, kai išmintingu laikytinas yra nepakankamai išsilavinęs ar apsišvietęs žmogus. Kartais tarp išsilavinimo ir dorovingumo ne visada yra tiesioginis ryšys, nors išsilavinimas yra svarbus dorovinės kultūros kilimo veiksnys. Manau, kad po VYRIŠKUMU mokslininkas J. A. Komenskis mato susivaldymą ir vadovavimąsi protu, t.y. vyriškumas papildo saikingumą ir išmintingumą. SAIKINGUMĄ norėčiau sieti su valios ugdymu, nes valingam žmogui nebereikia ieškoti krypties, kad surastų teisingą gyvenimo kelią. Tai gebėjimas apriboti savo norus ir sugebėti pasitenkinti mažesniais – minimalesniais resursais pasiekiant tą patį ar dar aukštesnio lygio rezultatą. Pagal Aristotelį "Svarbiausia – ne išsižadėti malonumo ar laimės, o sugebėti protingai siekti moralinio gėrio, justi saiką, mokėti tvarkyti savo norus, surasti vidurį tarp kraštutinumų." <...> tas, kuris mėgaujasi visais malonumais, neatsisakydamas jokio, tampa ištvirkėliu. O kas visų malonumų vengia, tas tampa bambekliu ir atbukusių jausmų žmogumi. Viskas žūva dėl stokos ir pertekliaus, ir tik saikingumas gelbsti." TEISINGUMAS pasak Joe Jankins turi būti "<...> dora ir bešališka, tai reiškia, kad visiems suteikiamos vienodos galimybės, su visais elgiamasi lygiai, pagal įstatymus, jei tokių esama." VU doc. Jūratė Baranova teigia, kad "Teisėjas, pasak Aristotelio, yra teisingumo įsikūnijimas. Tai žmogus, esantis viduryje. Teisėjas vėl atkuria lygybę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-13
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis15.13 KB
AutoriusGiedrius
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jaunimo dorovinio ugdymo aspektai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą