Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Ugdymo veiksniai
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Ugdymo veiksniai

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Pašauktieji iš prigimties ugdymo veiksniai. Šeima – kintanti ugdymo institucija. Valstybingumo ir tautiškumo ugdymas. Religijos įtaka ugdymui. Pašauktieji iš paskirties ugdymo veiksniai. Ugdymo įstaigų kitimas ir vaiko ugdymas. Jaunuomenės ugdymosi organizacijos. Atsitiktiniai ugdymo veiksniai. Draugų įtaka. Kultūros įstaigų reikšmė žmogaus ugdymui. Išvados.

Ištrauka

Informacija mus daro ugdytiniais. Vienu atžvilgiu ji būna fizinė, biologinė, sociologinė, psichologinė, dvasinė, o kitu – suteikiamos žinios, praktika ir suteikiamas vertybės supratimas. Žmogus yra informacijos perdirbėjas, interpretatorius, perkūrėjas, skleidėjas. Informacijos perdirbimas glūdi jo dvasinėje ir biologinėje prigimtyje, gyvenimo patirtyje. Keičiantis gyvenimo standartams, reikia vis kitokios informacijos, kuri leistų orientuotis kitomis sąlygomis. Ją pakeisti ir teikti gali tik specialios formalaus ir neformalaus mokymo įstaigos.
Mes - gyvenimo ugdytiniai, nes tai verčia daryti mūsų pačių prigimtis: įgimtas silpnumas, aktyvumas, poreikis orientuotis aplinkoje. Tačiau mes esame ne tik ugdytiniai, bet ir ugdytojai, todėl visi turime prigimtinę teisę į ugdymą (kai tėvai, seneliai ugdo savo vaikus). Mūsų tarpe turi būti ir specialiai ugdyti parengtų žmonių – mokytojai, auklėtojai, dėstytojai, dvasininkai, instruktoriai, treneriai ir pan.
Pagal šiuos ugdytinius galima pasakyti kokie yra ugdymo veiksniai. Pasak S. Šalkausko "ugdymo veiksnys yra visą tai, kas sąmoningai ar nesąmoningai, tiesioginiu ar netiesioginiu būdu turi ugdomosios veikmės ugdymo objektui t.y. ugdytiniui". Ugdymo veiksniai gali būti trejopi:
o Pašauktieji iš prigimties ugdymo veiksniai: šeima, valstybė ir bažnyčia.
o Pašaukti iš paskirties ugdymo veiksniai: ugdomosios įstaigos, jaunuomenės ugdymosi organizacijos.
o Atsitiktiniai ugdymo veiksniai: šeimos dalyviai, draugai, tėvų namai, apylinkė, kultūra, gamta, klimatas, tėvynė, tauta.
Todėl pagrindinis mano darbo tikslas: ugdymo veiksnių reikšmė kintančioje visuomenėje.


Prie pašauktųjų iš prigimties ugdymo veiksnių priskiriama šeima, valstybė ir bažnyčia.

ŠEIMA – KINTANTI UGDYMO INSTITUCIJA


Šeima – pašauktasis iš prigimties ugdymo veiksnys.
Šeima – vaiko socielizacijos pagrindas. Mažyliui artimiausia socialinė aplinka – šeima. Joje jis mokosi gyventi. Šeimoje įgyta patirtis turės reikšmės visame žmogaus gyvenime.
Sociumas nuolat kinta, ir tas kitimas intensyvėja su kiekvienu dešimtmečiu ir net penkmečiu. Lygiai taip pat kinta ir žmogus: jo socialiniai ir net antropologiniai bruožai.
Šiandien globaliniai procesai ypač intensyviai veikia, deformuoja tautą kaip tradicinį etnosociumą, o šis - šeimą. Tik šeimoje vyksta pilnateisė busimos asmenybės socializacija. Nepilnoje šeimoje augę vaikai dažnai skiriasi nuo vaikų kuriuos augino abu tėvai. Tik gimusio kūdikio vystymasis iki metų priklauso nuo tėvų.
Prisimenant žemdirbystės epochą matome, kad čia šeima buvo nepakeičiama ir bene vienintelė institucija. Šeimos gyvenimo būdas buvo pagrindinis žmogaus egzistencijos, pragyvenimo šaltinis. Darbas - buvo vertinamas kaip aukščiausia socialinė- dorovinė vertybė. Šeimos praktinis darbas buvo grindžiamas privačia nuosavybe ir bendru darbu. Tais laikais pagal darbą buvo vertinamas žmogaus elgesys, dorovinis brandumas. Nedirbantis ir darbe nesąžiningas žmogus buvo laikomas nevykėliu, tinginiu, apsileidėliu. Vėliau darbas tebevaidino socializuojantį vaidmenį, nors pasikeitė jo pobūdis. Tapęs sukolektyvintas ir pusiau priverstinis, darbas ėmė prarasti socializuojančią, asmenybę ugdančią įstaigą. Pagrindinė žmogaus darbinė veikla realizuojama jau ne šeimoje pakirto tėvų autoritetą vaikų akyse. Dar vėliau darbo vertė dar labiau krito, nes jį ir patys tėvai suvokė kaip primestą būtinybę, prievolę. Tačiau tautinio mentaliteto perteikimas vaikams gali būti sutrikęs. Taip atsitiko daugelyje šeimų bolševikinės - sovietinės invazijos metais: tėvai slopino savo pačių tautinę sąmonę, vengė kalbėti apie tautą jungiančius dalykus.
Šiuo metu plačiai kalbama apie tradicinės šeimos krizę, kuri apėmė visą pasaulį. Tai galime paaiškinti pasikeitusiu gyvenimo stiliumi ir būdu, šeimos struktūros pagrindų pasikeitimu. Kadangi žmonės nebevertina tradicinės šeimos struktūros, tai ir ateinančioms kartoms perduodamas neteisingas požiūris į šeimą. Šiuolaikinėje visuomenėje yra daug šeimų kuriose yra arba tik tėvas, arba tik motina. Ir nereikia pamiršti, kad jei šeimoje nėra tėvo ar motinos, tai vaikui – didžiulė trauma. Visų pirma dėl to, kad mergaitei ir berniukui gali trūkti tėvo ar motinos. Tėvai vedami pykčio savo buvusiam partneriui gali savo palikuonims perduoti iškreiptą vyro ar moters vaizdą. Atsiranda karta su būdingais neišugdytos emocinės - jausmų kultūros, lengviau pasiduodanti grupės, minios ar modernizmo įtakai. Šioje kartoje pranyko bendrumo su kitais pajautimas, toji altruistinė tarpusavio jungtis pamažu kinta savanaudiškumo linkme. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-16
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis14.99 KB
Autoriusmanija
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ugdymo veiksniai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą