Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Informacinių technologijų ugdymo ypatumai popamokinėje veikloje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Informacinių technologijų ugdymo ypatumai popamokinėje veikloje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556
Aprašymas

Įvadas. Informacinių technologijų ugdymo popamokinėje veikloje teorinės prielaidos. Informacinių technologijų samprata ir esmė. Informacinių technologijų ugdymas ir integracijos galimybės. Kompiuterizuoto mokymo organizavimas. Mokomųjų kompiuterinių programų klasifikacija. Informacinių technologijų integravimas su kitais mokomaisiais dalykais. Papildomojo ugdymo samprata ir esmė. Pradinių klasių mokinių informacinių technologijų ugdymo popamokinėje veikloje tyrimo realijos. Tyrimo metodika ir eiga. Tyrimo rezultatai ir jų interpretacija. Pedagogų požiūrių analizė ir jų interpretacija. Mokinių nuomonių analizė. Išvados. Summary.

Ištrauka

Dideli pokyčiai visuomenėje, susiję su kompiuterinių technologijų atsiradimu, tobulėjimu bei integravimu į įvairias žmogaus veiklos sritis, neišvengiamai atsispindi ir ugdymo procese. Tai skatina ugdymo proceso kaitą. Mokyklos visais įmanomais būdais stengiasi apsirūpinti kompiuteriais, siekia sukurti naują mokymo formą, kurioje kompiuteris taptų mokymo, bendravimo ir informacine priemone.
Informacijos ir komunikacijos technologijos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pradėta diegti 1986 m. Kai kurie edukologai, išskiria keletą svarbiausių priežasčių, paskatinusių kompiuterių atsiradimą mokykloje:
visuomeninė (vaikai turi būti ruošiami tapti ateities informacinės visuomenės piliečiais);
profesinė ( mokiniai turi ruoštis būsimam darbui);
pedagoginė (ieškoma būdų mokymo procesui gerinti).
2001-2004 m. Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programa (25) teigia, kad "Vienas svarbiausių šio laikotarpio uždavinių – sudaryti sąlygas kurtis informacinei visuomenei ir formuotis naujam mokymosi ir visuomenės sambūviui." Esminių pokyčių turi vykti įvairiose švietimo srityse. Programa apima septynias "Informacinių ir komunikacijos technologijos diegimo į Lietuvos švietimą strategijoje" išskirtas informacijos ir komunikacijos technologijų diegimo sritis:
1. švietimo ir visuomenės santykį;
2. gyvenimą mokykloje;
3. ugdymo turinį ir metodus;
4. aprūpinimą kompiuterių įranga ir mokymo priemonėmis;
5. mokytojo vaidmenį ir kvalifikaciją;
6. mokslo ir švietimo sanglaudą;
7. informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo valdymą ir finansavimą.
Šiuo metu nerasime nė vienos pagrindinės, vidurinės mokyklos ar gimnazijos kurioje nebūtų nė vienos kompiuterinės klasės. Kompiuteris tapo prieinamas ir jaunesniųjų klasių vaikams, dažna mokykla skiria bent kelias valandas per savaitę pradinukų kompiuteriniam mokymui. Mokymasis kompiuteriu mokiniams yra įdomus užsiėmimas, nes mokomosios programos spalvingos, objektai juda, naudojama daug ir labai įvairių multiplikacijos bei garsų efektų.
Informacinių technologijų ugdymas papildomo ugdymo procese yra vienas iš būdų sudominti mokinius mokomaisiais dalykais, panaudoti turimas žinias ir įgūdžius, ugdyti kūrybiškumą, norą daugiau sužinoti. Jau mokėjimas dirbti kompiuteriu moksleiviams kelia pasitikėjimą savimi. Reakcijos ugdymo, loginio mąstymo užduotys padeda jiems lavinti galvoseną, moko ieškoti ir rasti teisingus sprendimus sudėtingesnėse situacijose.
Tačiau nepakanka pastatyti mokykloje kompiuterius, kad ir pačius naujausius. Nepakanka įdiegti į juos įvairių programų, tegu ir labai įdomių, puikiai atspindinčių ugdymo turinį. Tai pažymi ir S. Papertas "Nieko absurdiškiau, kompiuterį klasėje, kurioje niekas daugiau nepasikeitė."(53, P. 79) Taigi naujoms mokymo priemonėmas, reikalingi nauji mokymo metodai. Kompiuterių taikymas mokymo (si) procese nebus efektyvus, jei nebus teikiamas dėmesys mokykloms pritaikytos programinės įrangos integravimui į ugdymą skirtų metodinių priemonių rengimui.
Kompiuterio taikymo ugdymo procese problema domisi A. Ališauskas (1997), A. Balčytienė (1998), V. Brazdeikis (1998), V. Dagienė (1999), L. Markauskaitė (2000). Anot A. Balčytienės (1998), "toliau tebeieškoma būdų, kaip mokyti kompiuteriu, kokias užduotis mokiniams pateikti, koks mokytojo vaidmuo".
Kompiuterio mokymo pradinėse klasėse galimybes tiria pavienių klasių mokytojai – A. Aidukaitė, G. Kubilienė, Z. Gedvilaitė, D. Čedavičienė, Kapiliorienė, D. Skuodienė, D. Šredersaitė.
Problema: Ypač sparčiai į mūsų gyvenimą skverbiantis naujoms technologijoms – kompiuteriams, iškyla daug atvirų klausimų: kaip organizuoti kompiuterinį mokymą, kokius metodus taikyti, kokios mokomosios kompiuterinės programos naudojamos papildomo ugdymo veikloje ar tarp mokinių vyksta bendravimas ir bendradarbiavimas ar pakankamas informacinių technologijų integravimas su kitais mokomaisiais dalykais? Tai mus inicijavo giliau ištyrinėti informacinių technologijų ugdymo ypatumus pradinėse klasėse.
Tyrimo objektas: informacinių technologijų ugdymas popamokinėje veikloje pradinėse klasėse.
Tyrimo dalykas : mokomųjų kompiuterinių programų taikymo ypatumai popamokinėje veikloje.
Iškeltas tyrimo tikslas : nustatyti informacinių technologijų ugdymo ypatumus popamokinėje veikloje.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą informacinių technologijų ugdymo aspektu.
2. Išsiaiškinti informacinių technologijų integravimo su kitais mokomaisiais dakykais galimybes popamokinėje veikloje.
3. Ištirti pedagogų, mokinių nuomonę apie informacinių technologijų ugdymo ypatumus popamokinėje veikloje pradinėse klasėse.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, dokumentų analizė, pokalbis, anketavimas, statistikos metodai.
Pagrindinės sąvokos: informacinių technologijų ugdymas, mokomoji kompiuterinė programa, papildomas ugdymas, mokymo metodai, integracija.
Informacinių technologijų ugdymas – skirtas parengti moksleivį gyventi informacinėje visuomenėje, ugdyti informacinę kultūrą bei informacinį išprusimą akcentuojant kompiuterinių technologijų taikymą.
Mokomoji kompiuterinė programa – tai programa, kuri tiesiogiai naudojama mokyme. Ji skirta reikalaujamų mokinių žinių, mokėjimų ir į gūdžių lygiui formuoti. (9)
Papildomas ugdymas – sudedamoji švietimo sistemos dalis, skirta įvairaus amžiaus žmonių įgimtosioms galioms, įvairiems gebėjimams bei polinkiams atskleisti, saviraiškos poreikiams, kūrybiškumui plėtoti, kūrybinėms vertybėms puoselėti, turtingam laisvalaikiui, socializacijai ir nusikalstamumo prevencijai įgyvendinti skirtingose ugdymo institucijose. (56)
Popamokinė veikla – moksleivių užimtumo sritis, suteikianti galimybes atskleisti jų gabumams, leidžianti pagilinti ir praktiškai panaudoti žinias, į gytas pamokų metu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-03
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis54 puslapiai 
Literatūros šaltiniai69 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis136.19 KB
Autoriuslina
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasDr. I. Pašilytė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Informaciniu technologiju ugdymo ypatumai popamokineje veikloje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 54 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Dr. I. Pašilytė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą