Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Auklėtojos įtaka vaiko socializacijai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Auklėtojos įtaka vaiko socializacijai

  
 
 
123456
Aprašymas

Ikimokyklinio ugdymo programos. Lietuviškos ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Pedagogas. Auklėtojos įtaka vaiko socializacijai.

Ištrauka

Šiuo metu Lietuvoje veikia valstybinės ir privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Jose vaikų lavinimui taikoma kompleksinio ugdymo sistema, teikianti optimalias sąlygas ikimokyklinio ugdymo tikslų realizavimui, laikantis pagrindinių švietimo reformos principų, keičiant požiūrį į vaikų ugdymą (atsisakoma akademinio dalykinio mokymo, jį keičiant vaiko ugdymu –auklėjimu , lavinimu, mokymu –per ikimokyklinio amžiaus vaikui būdingą veiklą (žaidimą), pačių vaikų patyrimą, išgyvenimus). Valstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos dirba pagal LR švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas programas. Jų yra dvi:
1. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams (parengė: Dr. V. Gražienė ir R. Rimkienė).
2. Vaikų darželių programa. Vėrinėlis (sudarė: O. Monkevičienė).
Abiejose ikimokyklinio ugdymo programose pabrėžiama, kad svarbiausias vaikų ugdymo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose tikslas –bendradarbiaujant su šeima, puoselėti visas vaiko galias, lemiančias asmenybės vystimosi ir jo integracijos į visuomenę (socializacijos) sėkmę.
1. Sudaryti kuo palankesnes sąlygas perimti tautos dvasinės kultūros pagrindus (dorovinius, estetinius, komunikacinius ir t.t)
2. Saugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaiko sveikatą, puoselėti jo prigimtį, tenkinti svarbiausius poreikius: judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo, bendravimo, pažinimo, asmeninio vertingumo, saviraiškos.
3. Ugdyti psichines vaiko galias (intelekto, emocijų, valios) stimuliuojant asmenybės pagrindų formavimąsi, puoselėjant jos individualumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą.
"Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams" (1993) ir "Vaikų darželių programa. Vėrinėlis" (1993) parengtos siekiant realizuoti Lietuvis švietimo reformos ir ikimokyklinio ugdymo pertvarkos idėjas. Abiejų ikimokyklinio ugdymo programų turinys privalo sąlygoti tautinės identifikacijos pradmenų radimąsi, nes visi programų skyriai grindžiami etnokultūrinėmis vertybėmis. Šios vertybės sudaro kai kurių programinių skyrių ( pvz.: dailės, muzikos, gimtosios kalbos, tradicinių žaidimų ir t.t.) pagrindą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos remiasi humanistiniu požiūriu į vaiką ir vaikystę. Jose reiškiama nuostata, kad vaikas yra savo tobulėjimo, saviugdos proceso subjektas, kad jo aktyvumas pedagoginėje sąveikoje svarbiausias. Nuostata, kad vaikas turi būti veiklus, pats daug ką išbandyti, tyrinėti, išreikšti, savo patirtimi dalintis su kitais. Abi ikimokyklinio ugdymo programos sudarytos ne kaip atskirų dalykų turinys, o kaip ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingos veiklos (komunikacinės, meninės, pažinimo, žaidimo, darbo) turinys. Ikimokyklinio ugdymo programose dažniausiai vartojama sąvoka "ugdymas" akcentuojanti ikimokyklinio amžiaus vaiko augimo, globojimo, lavinimo, mokymo ir auklėjimo procesų vienovę, nė vienam jų neteikiant išskirtinės reikšmės. Ikimokyklinio ugdymo programos sudarytos taip, kad sąlygotų integralaus sąryšingo pasaulio vaizdo kūrimą. Turinys parinktas taip, kad atitiktų skirtingo amžiaus (3-4; 4-5; 5-6 metų) vaikų galimybes, o kartu ir "vestų" juos į priekį. Sėkmingo ikimokyklinio ugdymo tikslų realizavimo rezultatas –tai deramas vaiko socializacijos lygis, taip pat ir reikiamas pasirengimas mokyklai.
Nemaža dalis Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų dirba pagal projektą "Gera pradžia" (Step by step), kurio pradžia buvo 1994 metai, kai G. Sorosas paskyrė savo įkurtam Atviros visuomenės institutui nemažai lėšų parengti ikimokyklinio ugdymo programą. Rytų ir Centrinės Europos, taip pat buvusios sovietų sąjungos šalims. Šio švietėjiško užmojo tikslas –diegti naują aktyvaus pilietiškumo sampratą, pradedant nuo jauniausių visuomenės narių, įtraukiant ir šeimas į ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą. Projekto ištakos - Europos pedagogikos klasikų Pestalozzi, Froebelo, Rousseau, taip pat tyrinėtojų Ž. Peget, Vygotskio darbai, filosofinės nuostatos. Projekto "Gera pradžia" filosofija pagrindžiama knygose "Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. Knyga auklėtojai" (1997) ir "Įvaiką orientuotų klasių kūrimas. Knyga ugdymams" (1998), kuriose teigiama, kad ir kur gyventų dabartiniai vaikai, jie visą laiką susidurs su pokyčiais: vyks socialinės ir politinės permainos, keisis aplinka, nestovės vietoje mokslas ir technologijos, pramonės pokyčiai įtakos darbo rinką. Gyvenant sparčiai kintančiame šiuolaikiniame pasaulyje, svarbu išugdyti vaikų troškimą mokytis visą gyvenimą. Kad vaikai išsaugotų vidinį pastovų norą mokytis, objektas "Gera pradžia" deda pamatus tiems požiūriams, įgūdžiams ir išsilavinimui, kurių dėka bus galima drąsiai pasitikti XXI amžiuje iškilsiančius sunkumus. Projektas pripažįsta, vertina ir ugdo tas asmenybės savybes, kurių prireiks keičiantis laikui. Tai gebėjimas: ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-17
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai10
Dydis12.03 KB
AutoriusSonela
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aukletojos itaka vaiko socializacijai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą