Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pedagoginės minties kaita Lietuvoje 1985-1995
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pedagoginės minties kaita Lietuvoje 1985-1995

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536
Aprašymas

Įvadas. Ugdymo turinio kaita ir mokykla. Švietimo kaitos samprata. Švietimo kaita ir jos gairės. Kryptingos kaitos galimybės. Lietuvos švietimo politika švietimo kaitos kontekste. Mokinių ir pedagogų požiūris į švietimo reformą. Tėvų požiūris į švietimo problemas. Išvados.

Ištrauka

Švietimo reforma Lietuvoje prasidėjo dar prieš atkuriant politinę šalies nepriklausomybę. 1988 metais gruodžio mėnesį Maskvoje įvykusiame švietimo darbuotojų suvažiavime Lietuvos mokytojų ir pedagogikos mokslininkų delegacija pareiškė, kad toliau Lietuva švietimo sistema plėtos savita, skirtinga nuo Sovietų Sąjungos linkme. Ši buvo apibrėžta parengtoje ir tų pačių metų pabaigoje paskelbtoje Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcijose, kuri netrukus pelnė tautinės mokyklos koncepcijos vardą. 1988 metai pagrįstai laikomi Lietuvos švietimo reformos pradžia.
Švietimo reforma pradėta įgyvendinti kaip ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo grandžių reforma. Vėliau, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, reforma imta suvokti plačiau, sistemiškiau. 1992 metais buvo parengta ir paskelbta Lietuvos švietimo koncepcija, nubrėžusi visos švietimo sistemos, visų jos grandžių pertvarkos gaires. Ji tapo iš esmės neginčijamu konceptualiu pamatu visai švietimo pertvarkai, kuri tebesitęsia ir šiandien.
Švietimo reforma nuo pat pirmųjų savo žingsnių Lietuvos žmonių buvo suvokiama kaip "pamatinis visuomenės raidos veiksnys, visų socialinių reformų pagrindas". Reforma palietė bendruosius nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo idealus ir principus: puoselėti nacionalinę kultūrą kaip tautos tęstinumo ir stiprinimo garantą; įtvirtinti demokratines, teisines, atviros pilietinės visuomenės ir kultūros principus. Šios nuostatos buvo įtvirtintos 1991 metais vasarą priimtame naujajame Švietimo įstatyme, kurioje pabrėžiama: Lietuvos švietimas grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas kuria krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą.
Lietuvos švietimo reformos idėjiniai pagrindai sietini su palyginti turtingomis Lietuvos švietimo istorinėmis tradicijomis, kritiniu totalitarinės sovietinio švietimo prigimties apmąstymu ir vertinimu: modernia Vakarų demokratijos šalių pedagogine patirtimi; bendraisiais demokratinės visuomenės ir kultūros principais; kai kuriomis šiuolaikinėmis teorinės pedagoginės minties kryptimis, iš kurių bene didžiausią įtaka formuojantis konceptualiems reformos pagrindams, turėjo humanistinė psichologija ir pedagogika, kultūros pedagogika bei vadinamosios holistinės pedagogikos nuostatos. Švietimo pertvarka nuo pat pradžios grindžiama pamatiniais nacionalumo, demokratiškumo, humaniškumo ir kaitos principais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-31
DalykasPedagogikos kursinis darbas
KategorijaPedagogika
TipasKursiniai darbai
Apimtis34 puslapiai 
Literatūros šaltiniai12
Dydis38.6 KB
Autoriuskristina
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pedagogines minties kaita Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 34 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą