Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Šokio pamoka pradžios mokykloje
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Šokio pamoka pradžios mokykloje

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930
Aprašymas

Įvadas. Tikslai ir uždaviniai. Vaikų choreografinės veiklos pradmenys. Judesio prigimtis. Judesio kokybės problema. Šokio pamokos struktūra. Choreografinių elementų sistema pradinėse klasėse. Šokio žingsniai vaikų repertuare. Susikabinimai vaikų repertuare. Šokių figūros vaikų repertuare. Šokių repertuaro vaikams prasmė. Vaikų šokių tematika. Vaikų santykių choreografinėmis priemonėmis raiška. Muzikos parinkimo kriterijai. Choreografijos pamokos visybiškas pobūdis. Pagrindiniai reikalavimai choreografijos pamokoms. Choreografijos vaidmuo ugdant vaiko asmenybę. Amžiaus ypatumų reikšmė mokant choreografijos. Dėmesio vaidmuo šokio pamokoje. Vaiko sveikata ir choreografijos pamokos. Konfliktai ir jų sprendimai. Choreografijos ir "aš ir pasaulis" integravimas. Metodinės literatūros apžvalga. Išvados.

Ištrauka

Žmogaus egzistencijai aktualu ne tik materialios aplinkos, bet ir vidinio pasaulio, dvasinių vertybių sistemos suvokimas. Šią sistemą, apskritai kultūros, taip pat ir meno sampratą reikėtų pradėti brandinti jau vaikystėje.
Asmens kultūros brandą skatina visuomenė, religija, pedagoginis procesas, taip pat ir meninis ugdymas. Tačiau visuomenė ir dominuojanti kultūros vertybių sistema, veikiama įvairių materialaus ir dvasinio pasaulio vieksnių, nuolat evoliucionuoja. Todėl materialios sferos vertybėms suvokti aktuali šio pasaulio samprata bei asmens emocinio ir praktinio santykio su juo nustatymas. Tuo tarpu dvasinių vertybių, taip pat ir meno sampratai svarbu žmogaus vidinio pasaulio raiška, to pasaulio materializmas išorinėmis priemonėmis ir praktine veikla. Asmens kultūra apima abi šias sferas kaip vientisą kokybę, o jos ugdymas – ir savirealizacijos galimybių plėtotę nuolat kintančioje aplinkoje. Deja, ugdymo praktikoje materialaus ir dvasinio pasaulio vertybių suvokimas dažnai išsiskiria, atitinkamai pažeidžiant ir asmens kultūros kaip sistemos vientisumą, jos kokybės bei savirealizacijos galimybių kaitą. Kartu ribojamos galimybės ir menui pasireikšti.
Menas žmogui yra svarbi saviraiškos, savirealizacijos sfera. Kartu tai ir galimybė perimti žmonijos subrandintas dvasines bei menines vertybes, ugdyti savo individualią kultūrą. Tačiau, mums duota tik galimybė reikštis meno sferoje. Galias, poreikį, patirtį reikia išsiugdyti savo paties kaip asmenybės brandos bei sociokultūrinės integracijos procese. Tai reiškia, kad reikia išsiugdyti savo meninę kultūrą remiantis aplinkos teikiamomis galimybėmis. Tokias galimybes teikia aplinkoje funkcionuojanti paveldo kultūra, taip pat specialiai jaunosios kartos ugdymui skiriamas procesas. Tai pasakytina ir apie vaiką (7;7).
Bręstanti vaiko kultūra skleidžiasi įvairiose meno sferose, taip pat ir meninėje. Čia ji įgauna specifinių bruožų, ypatybių. Todėl meninė vaiko branda, kaip reikšmingas kultūros ugdymo baras, negali likti be dėmesio bendroje švietimo sistemoje.
Choreografija, viena iš meno šakų, padedanti visapusiškai ugdyti ir lavinti moksleivius, kelia bendrąją kultūrą, žadina estetinius poreikius. Tai veiksminga priemonė įtraukti moksleivius į mokymosi procesą, gerinti jų pasiekimus bei tenkinti prigimtinį poreikį judėti. Kartu su kitomis meno šakomis šokis padeda mokiniams išsiugdyti svarbiausius gebėjimus: kūrybiškumą (išreikšti mintį judesiu, kuriant taikyti žinomus judesius, šokio figūras), gebėjimą kelti bei spręsti problemas, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.
Šokiu (judesiu) ugdomi:
kūno motorika (koordinacija, lankstumas, vikrumas);
jutimai(kinetiniai, vizualiniai ir kt.);
emocijos (per jutimus ir suvokimą plėtojant jausmų kultūrą);
kinestetinis intelektas (lavinamas suvokimo ir kūrybos procesu);
estetinė nuovoka (per jutimus, jausmus ir intelektą ieškant grožio pajautimo ir supratimo);
kultūrinė savimonė (gimtosios ir kitų šalių kultūrų samprata);
socialinė patirtis (žmonių bendrumo jausmas, bendradarbiavimo įgūdžiai ir kultūra, tolerancija kitoms kultūroms ir socialinėms grupėms).
Kaip ir kitų meninio ugdymo dalykų (muzikos, dailės, teatro), moksleivio ugdymas šokiu vyksta per judesio raišką (atlikimą, kūrybą) ir per šokio kultūros pažinimą (šokio atlikimą ir stebėjimą, interpretavimą ir vertinimą dabarties ir praeities, savo ir kitų kultūrų kontekste). Tai glaudžiai susiję ugdymo ypatumai, įgalinantys tenkinti kiekvieno žmogaus įgimtus pažinimo ir kūrybos poreikius. Šokio dalyku skatinama dalyvauti visuomenės kultūriniame gyvenime.
Bendrajam šokio dalykui keliami šie uždaviniai:
kompleksinis ugdymas, teikiantis galimybių panaudoti įvairias šokio veiksenas (atlikimą, interpretavimą, kūrybą, stebėjimą, šokio kultūros pažinimą);
subalansuotas ugdymas, derinant raišką ir pažinimą, įvairias šokio raiškos formas, žinių įsisąmoninimo lygius (nagrinėjimą, interpretavimą, vertinimą), įvairių laikotarpių, kultūrų ir žanrų šokio pažinimą, derinant ugdymo uždavinius ir progines užduotis, svarbias mokyklos bendruomenės gyvenime (vakaronės, koncertai, spektakliai);
nuoseklus ugdymas, apimantis visas ugdymo pakopas (ikimokyklinę, pradinę, pagrindinę, vidurinę).
Šie bendrojo ugdymo šokiu aspektai sudaro visumą, tačiau atskirais amžiaus tarpsniais jie esti nevienodi: pradinėse klasėse didelė reikšmė tenka moksleivių aktyviajai raiškai – atlikimui ir kūrybai, aukštesniosiose klasėse išauga šokio kultūros pažinimo ir vertinimo vaidmuo.
Šokiu ugdomos šios vertybinės nuostatos:
savigarba ir pagarba kitiems;
atsakomybė už savo veiksmus;
sąžiningumas ir dora;
pagarba tradicijoms ir kultšūrai.
Šokis mokykloje glaudžiai siejamas su šiais bendrojo lavinimo dalykais:
doriniu ugdymu – t.y. pagarbaus mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo, partnerystės, solidarumo jausmo ugdymu, pagalbos, garbingumo, atsakomybės, tolerancijos nuostatų diegimu. Šiuo atžvilgiu svarbus neįgalių vaikų integravimas šokio pamokose;
gimtąja kalba – siekiu per tautosaką ir folklorą pažinti tautos gyvenimo ritmą ir pasaulėjautą; siekimu ugdyti kalbos kultūrą, aiškiai ir raiškiai žodžiu ir raštu perteikti savo patirtį vartojant reikiamą žodyną, per judesį suvokti gimtosios kalbos artikuliaciją ir ritmą; ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-11
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis29 puslapiai 
Literatūros šaltiniai13
Dydis49.29 KB
Autoriusedita
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sokio pamoka pradzios mokykloje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 29 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą