Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokymosi negalės samprata
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokymosi negalės samprata

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Mokymosi negalės samprata. Girdimojo suvokimo ir kalbinių procesų sutrikimai. Matematikos mokymosi sunkumai ir jų šalinimas. Vizualinių procesų sutrikimai. Perceptinių – motorinių ryšių sutrikimai. Specifiniai atminties sutrikimai. Savireguliacijos sutrikimai. Negabūs, lėčiau bręstantys, ribinio intelekto vaikai. Pagalba mokiniui. Išvados.

Ištrauka

Mokymosi negalia turintys vaikai – tai vaikai turintys pažinimo procesų, sutrikimų, sąlygojančių mokymosi negales: disleksija, disgrafija, diskalkulija. Jiems būdinga, kad realūs jų mokslo laimėjimai kur kas žemesni nei jų intelektiniai gebėjimai
Atsilikimą mokantis lemia specifiniai pažinimų procesų sutrikimai, trugdantys pilnavertiškai naudotis bendrais intelektualiais gebėjimais. Sutrikimo priežastys – minimalios smegenų disfunkcijos. Tokiai grupei priskiriami pedagogiškai apleisti vaikai, augę dvikalbėje aplinkoje psichosocialinės deprivacijos sąlygomis, praradę
Kitoms grupėms priskiriami ir surtikusio intelekto, bei retorikos vaikai.
Asmenims turintiesm mokymosi negalias būdinga:
• Vieno ar kelių pažinimo procesų ( regimojo, girdimojo suvokimo ir jų rūšių, atminties, dėmesio ir kt.) sutrikimai, kurie ir yra tikroji jų mokymosi nesekmės priežastis.
• Ryškus pagrindinių mokėjimų ir įgudžių nepakankamumas ( sunkiai išmoksta skaityti, rašyti, skaičiuoti, reikšti mintis ir kt. )sunkumai.
• Didelis akademinis atsilikimas ( 1 – 2 ar daugiau metų).
• Neurologinė simptomatika.

Be specialisto pagalbos vaiaki turintis mokymosi negalę neįveikia, todėl yra pasmerkti nesekmėm moksle. Tačiau tinkamai jiems padedant negalės pamažu šalinamos, mokiniai įveikia akademinį atsilikimą ir gali toliau sėkmingai mokintis.
Svarbiausi yra du šios grupės vaikų klasifikavimo būdai. Kalbėdami apie vaikus turinčius mokymosi negalių, vieni daugiau dėmesio skiria pagrindinių mokėjimų bei įgudžių nepakankamumo vertinimui. Vaikai grupuojami į:

• Disleksikus( aleksikus ) – skaitymo sutrikimas;
• Disgrafikus ( agrafikus ) – rašymos utrikimas;
• Diskalkulikus ( akalkulikus) – matematikos mokymosi sunkumą.



Tačiau vienų grupių disleksikų, disgrafikų ir diskalkulikų pasitaiko rečiau, nei kompleksinių negalių, nes specifiniai procesų sutrikimai trugdo vaikui pvz mokytis ne tik skaityti, bet ir rašyti ar skaičiuoti. Todėl kiti autoriai kreipia dėmesį į spec pažinimo proceso sutrikimus ir siūlo tokį grupavimą:
1. moklseiviai turintys audialinių ir kalbinių procesų ( garsų suvokimo, atpažinimo, skyrimo, girdimosios atminties ir kt.)sutrikimų.
2. moksleiviai turintys vizualinių procesų ( matomų vaizdų suvokimo, atpažinimo, analizės, sintezės, regimosios atminties ir kt. ) sutrikimų.
3. moksleiviai turintys perceptinių – motorinių ryšių ( matomų vaizdų ir garsų, žodžių prasmių) sutrikimų.
4. moklseiviai turintys specifinių atminties ( trumpalaikės, ilgalaikės ir kt. )sutrikimų.
5. moksleiviai turintys veiklos organizavimo ( dėmesio, emocinio labilumo, hiperaktyvumo ir kt. ) sutrikimų.

Skirstant į grupes buvo orientuojamasi į didžiausius negalės tipus, į negalės prigimtį.

Girdimojo suvokimo ir kalbinių procesų sutrikimai.
Mokymosi negalės yra susijusios su nepakankamu girdimojo suvokimo išlavėjimu ir silpnaisiais bendraisiais kalbiniais sugebėjimais. Nepilnavertis kalbos vystymasis savo ruožtu sąlygojo žemą vebralinio intelekto lygį. Praktiškai visi šios grupės vaikai pradėdami lankyti mokyklą turi specialių kalbos sutrikimų. Dauguma iš jų pasižymi žymiu ar nežymiu kalbos neišsivystimu. Tokie vaikai turi nemenką mokymosi negalių skaitant, rašant, antrosios kalbos, matematikos, aplinkos pažinimo, istorijos, geografijos.
Vaiaki kuriems būdingi lingvistiniai sutrikimai, turi verbalinės saviriaguliacijos, verbalinės atminties ir verbalinių sąvokų, verbalinio samprotavimo sunkumų. Juos įveikti galėtų padėti tokios užduotys:
1. klausytis pasakų ir dainų.
2. vykdyti nesudėtingas instrukcijas: paduoti, parodyti, paslėpti ir pan. Būtent tą daiktą apie kurį kalbama.
3. pavadinti daiktus , nusakyti jų sąvybes, remiantis tik lytėjimu( liečiant juos užsimerkus)
4. palyginti daiktus pagal spalvas, formas, dydį, nusakyti jų vietą erdvėje.
5. klasifikuoti daiktua pagal vieną kokį požymį arba medžiagas pagal kūrį jie padaryti.
6. mėginti rasti analogijas pvz: paukštis ir lizdas, bitė ir avilys.

Disleksijos ( skaitymo ) ir disgrafijos (rašymo ) sutrikimai kyla dėl įvairių priežaščių. Skaitymas ir rašymas labai sudėtingas psichinės veiklos procesas, kuriame dalyvauja įvairios funkcinės sistemos: akustinė, motorinė, smulkūs rankų judesiai, regimasis suvokimas, garsų sintezė. Žemas kalbinių gebėjimų lygis trugdo vaikui sėkmingai mokytis. Reikia kuo daugiau informacinės medžiagos pateikti vaizdžiai.
Tik pasiekęs tam tikrą lygį vaikas gali sėkmingai rašyti ir skaityti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-29
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis14.98 KB
Autoriusieva
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasGalkienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasFizikos ir technologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokymosi negales samprata [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Galkienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą