Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Sėkmingas mokyklos ir šeimos ryšys. Šeimos ir pedagogo bendradarbiavimas. Bendravimas ir bendradarbiavimas: mokykla – šeima. Mokyklos ir šeimos partnerystės problemos ir jų sprendimo būdai. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo formos. Išvados.

Ištrauka

Nuo 1994 m. kaip vienas svarbesnių Lietuvos mokyklos uždavinių minimas mokyklos bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais. Šią sąveiką, kurios dalyviai yra ir ugdymo objektai, ir ugdymo subjektai, būtų galima pavaizduoti kaip kvadratą. Tėvai ir mokytojai yra dvi jėgos, labiausiai priartėjusios prie mokinio. Dėl to kvadratas pavirsta trikampiu. Visos ugdymo proceso grandys – mokytojai, mokiniai, tėvai – veikia viena kitą.
Mokytojai, tėvai, mokiniai, mokyklos vadovybė vienodai atsakingi už ugdymosi ir asmenybės tobulėjimo sėkmę. Visos grandys suinteresuotos, kad gerėtų mokinių ugdymosi rezultatai, tarpusavio santykiai. Kaip konkrečiai palaikyti ryšius su tėvais, kokiais būdais juos įtraukti į klasės, mokyklos veiklą? Kaip tai daroma klasėje? Bendradarbiavimo forma ,o tai būtų: tėvų susirinkimai, įvairios tėvų pedagoginio švietimo formos, susirašinėjimai, mokinių lankymas, bendradarbiavimas ugdant, bendri renginiai, šventės, išvykos, specialistų konsultacijos, kt.
Tėvų, mokytojų ir mokinių bendravimą sudaro klasės įrangos, vaizdinių priemonių, stendų gamyba, finansinė pagalba šventėms, renginiams, ekskursijoms, knygų fondo kaupimas, klasės istorijos rašymas.
Šiaip ar taip, galima teigti, kad pedagogai taiko įvairias bendradarbiavimo su tėvais formas. Formų pasirinkimą lemia ugdymo proceso nuostatos, pakitęs visuomenės požiūris į mokyklą, konkrečios mokyklos ir klasės bendruomenės narių poreikiai, tradicijos, prioritetai.
Temos aktualumas – tai ši tema yra labai aktuali ir šiomis dienomis, nes tėvai mažai bendradarbiauja su mokykla. S. Dapkienė mokytojo bendradarbiavimo su mokinių tėvais uždavinius formuluoja taip:
1) pažinti ir nuolat tirti mokinio šeimą;
2) sistemingai nagrinėti šeimos ir mikroaplinkos poveikį vaiko asmenybei, o jei šeimos įtaka neigiama, jei šeima amorali, asociali, – mažinti jos poveikį vaikui;
3) auklėjant ir mokant vaikus, organizuoti bendrus mokyklos ir šeimos renginius, išvykas, konferencijas, projektus ir kt.;
4) kurti klasės bendruomenę ir skatinti tėvus aktyviai dalyvauti mokyklos, klasės gyvenime;
5) suteikti šeimai būtiniausių pedagogikos žinių.
Ta pati autorė akcentuoja mokytojų ir mokinių tėvų bendradarbiavimo aktualumą dėl to, kad mokytojas bendraudamas su tėvais geriau susipažįsta su savo auklėtiniais, suvokia jų mokymosi sėkmių ir nesėkmių priežastis, kuo vadovaudamiesi jie renkasi veiklą ir partnerius. Kita vertus, gali plėtoti tėvų pedagoginę kompetenciją, gerinti tėvų ir vaikų bendravimą, sėkmingiau spręsti mokymosi higienos problemas, įtraukti tėvus į mokyklos veiklą, įvairiomis formomis užtikrinti jų dalyvavimą ugdymo procese. Bendradarbiavimas su tėvais. Ši klasės auklėtojo veiklos kryptis aktuali keliais aspektais:
• bendraudamas su tėvais auklėtojas geriau pažįsta savo auklėtinius, suvokia jų mokymosi sėkmių ir nesėkmių priežastis, veiklos ir bendravimo partnerių pasirinkimą;
• gali plėtoti tėvų pedagoginės kompetencijos veiklą, gerinti tėvų ir vaikų bendravimą, sėkmingiau spręsti higieninių mokymosi sąlygų sudarymo klausimus;
• įtraukti tėvus į mokyklos veiklą, įvairiomis formomis užtikrinti tėvų dalyvavimą ugdymo procese.
Klasės auklėtojo individualaus ir grupinio bendradarbiavimo su tėvais metu dažniausiai aptariami tokie klausimai:
• vaikų mokymasis, trimestro rezultatų aptarimas,
• drausmė,
• klasės remontas,
• priemonių renginiams darymas,
• pamokų lankomumas,
• mokinių sveikata,
• pasiruošimas klasės renginiams,
• būrelių propaganda,
• profesinis orientavimas,
• einamieji reikalai,
• klasės finansavimas,
• sveikos gyvensenos propagavimas,
• darbo plano aptarimas.
Akivaizdu, kad klasės auklėtojas neinicijuoja ir neskatina tėvų dalyvauti organizuojant mokymo procesą, aptariant mokomosios veiklos rezultatus, analizuojant auklėtiniu ugdymo(si) pokyčių raidą, mokyklos valdyme. S.Dapkienė aptaria ir kitas mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo nesėkmes:29
• neįvairios klasės auklėtojo ir Šeimos bendradarbiavimo formos veiklai pagal interesus, gebėjimų plėtojimui, meninės ir dorovinės kultūros ugdymuisi. Veiklos sferos gali apimti ir kitas moksleivių bendravimo sritis. Jų pasirinkimas ir plėtojimas priklausys nuo auklėtinių interesų, aktyvumo ir iniciatyvumo. Bendradarbiavimas su kitais mokyklos padaliniais
Parengti asmenį laisvam ir atsakingam gyvenimui, plėsti jo kultūrinę ir socialinę kompetenciją, ugdyti gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti su Įvairių visuomenių bei kultūrų žmonėmis galima tik organizuojant auklėtinių bendravimą ir bendradarbiavimą su socialine mokyklos aplinka. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-18
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis26.78 KB
Autoriusjovita
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasIvanauskienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokyklos ir seimos bendradarbiavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Ivanauskienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą