Vaikų piešimas – tai veikla, kurią sąlygoja vaiko psichinio vystymosi raida, patirties, įgytos įvairios veiklos metu panaudojimas. Piešimas ne tik duoda galimybę vaikui patenkinti norą brėžinėti ir braižyti, bet teikia pasitenkinimą, ugdo pasitikėjimą savimi. Froidistų nuomone vaikas piešia tai, ką jaučia.
Gaižutis teigia, kad subtiliai vaiką auklėjant per meną, dailę, etnines vertybes, galima kryptingai panaudoti vaiko energijos perteklių ir stimuliuoti jų pusiausvyrą aplinkoje.
Emociškai neprisitaikiusių vaikų piešiniuose nuolat kartojasi standartai (Gaižutis, 1982). Vaikai piešiniuose išreiškia savo emocijas, savijautą.
Kuo didesnis neatitikimas piešinyje vaizduojamai situacijai, tuo didesnis vaiko nepasitenkinimas esama situacija.
Išsiaiškinę vaiko elgesio problemų priežastis, galima numatyti gaires, kaip į gerąją pusę pakreipti grupės mikroklimatą, vaikų ir suaugusiųjų, bei pačių vaikų tarpusavio santykius.
Todėl stebėti ir tirti 2-3 m. vaikų elgesį grupės aplinkoje svarbu tam, kad tėvai ir pedagogai, žinodami vaikų amžiaus galimybes, sudarytų tokią vaikams grupės aplinką, kuri padėtų įveikti krizes, nesėkmes, paveiktų vaikų netinkamą elgesį, ugdytų jo pasitikėjimą savimi, savo jėgomis ir formuotų aukštą jo savivertę.
Vaiko piešinio savitumą sąlygoja tai, kad vaikas dar nėra įvaldęs visų visuomenės kultūros raiškos priemonių ir tik palaipsniui jis, vadovaujant suaugusiems, perima socialines vertybes. Piešinyje atsispindi ir vaiko psichikos bruožai.
Piešimo sąvoka šiame darbe yra suprantama kaip grupės aplinkos dalis, kurioje vaikai laiką praleidžia bendraudami, kurdami. Tačiau pastebėta, kad vaikai ir čia kartais konfliktuoja. Todėl šiame darbe buvo numatyta atlikti tyrimą, kurio metu buvo stebimas vaikų elgesys grupėje, integruojant piešimą. Šiame darbe buvo numatyta veikti vaikų elgesį, keičiant grupės aplinką meniniu, kūrybiniu aspektu. Dar A. Gaižutis teigė, jog subtiliai vaiką auklėjant per meną, dailę, etnines vertybes, galima kryptingai panaudoti vaiko energijos perteklių ir stimuliuoti jų pusiausvyrą aplinkoje. Gaižutis (1982). Todėl stebėti ir tirti 2–3 m. vaikų elgesį šioje grupės aplinkoje svarbu tam, kad tėvai ar pedagogai, žinodami vaikų amžiaus galimybes, sudarytų tokią vaikams aplinką, kuri padėtų įveikti krizes, nesėkmes, paveiktų vaikų netinkamą elgesį, ugdytų jo pasitikėjimą savimi, savo jėgomis ir formuotų aukštą jo savivertę.
Darbe bandyta nustatyti ir palyginti mažų vaikų elgesio problemų ypatumus ir jų sprendimų galimybes.
Tyrimo tikslas:
Atskleisti piešimo įtaką 2-3 m. vaikų elgesiui, bei ugdymo procesui.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti vaikų elgesį grupėje piešimo metu.
2. Išsiaiškinti berniukų ir mergaičių elgesį piešimo metu.
3. Nustatyti vaiko elgesio pokyčius savaitės dienomis.
4. Ištirti vaikų elgesio ypatumus šeimoje.
Hipotezė:
Tinkamai paruošta ir pateikiama piešimo veikla teigiamai veikia vaiko elgesį grupėje.
Tyrimo objektas – vaikų elgesys piešimo metu grupėje.
Tyrimo subjektas – ugdymo institucijos ankstyvojo amžiaus vaikai ir jų tėvai.
Tyrimo metodas:
1. Vaikų stebėjimas
2. Tėvų apklausa
3. Matematinė statistinė analizė. ...
Labas mielasisKaip laikaisi? Aš tikiuosi, kad gerai, mano vardas Sofia Manuel, aš dirbu kaip vyriausioji auditorė / bankininkė Ispanijoje (Madridas), linkiu mums tapti draugais. Susisiekite su manimi savo el. Paštu: (sofiamanuel1980@gmail.com) Leiskite mums pasidalyti informacija ir nuotraukomis. Tikiuosi tavo pranešimo.AčiūSofija