Mokinio ugdymas dailės pamokoje

Įvadas. Darbo tikslas – analizuoti mokinių ugdymą dailės pamokoje. Mokinio ugdymo dailės pamokoje teoriniai aspektai. Dailės dalyko samprata ir turinys. Mokinių meninių nuostatų ugdymo formos ir veiksniai. Tyrimo instrumento pagrindimas ir tiriamųjų charakteristikos. Mokinių ugdymo dailės pamokoje tyrimo rezultatų analizė. Išvados.

Meninio ugdymo temai vis didesnį dėmesį skiria UNESCO, įvairių valstybių vadovai, politikai, švietimo strategai. Ryškios permainos meniniame ugdyme pastebimos įvairiose šalyse. Meninėje kultūrinėje veikloje dalyvauja vis daugiau žmonių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ekspertų užsakymu Šveicarijoje atlikti tyrimai parodė, kad kultūrinių kompetencijų svarba užima reikšmingą vietą kiekvieno asmens profesinėje karjeroje ir asmeniniame gyvenime. Nuo meninio ugdymo daug priklausys, kokia bus ateities visuomenė.
Menai sukuria išskirtinę aplinką ir sąlygas praktikai, kai besimokantysis aktyviai įtraukiamas į kūrybinę veiklą ir įgyja patirties, dalyvauja kūrybiniuose ir vystymosi procesuose. Meninis ugdymas skatina intelektualinį, dvasinį, dorovinį, kūrybinį vystymąsi bei atveria platesnes įsidarbinimo bei socialines galimybes. Meninis ugdymas taip pat padeda lavinti daugelį bendravimo įgūdžių, leidžiančių save išreikšti, kritiškai vertinti supantį pasaulį ir gyventi pilnavertį gyvenimą, įskaitant glaudesnių socialinių sąsajų plėtotę.
Meno mokymas ir mokymas pasitelkiant menus skatina kognityvinį ir kūrybinį asmenybės vystymąsi bei padeda pritaikyti mokymo būdus ir dalykus prie individualių poreikių bei šiuolaikinės visuomenės, kurioje ji gyvena. Šie veiksniai yra būtini šiame vis sudėtingesniame ir neramesniame amžiuje, norint išugdyti atsakingus piliečius. Galiausiai meninis ugdymas prisideda prie švietimo, ugdančio fizinius, intelektinius ir kūrybinius sugebėjimus bei sudaro sąlygas megzti dinamiškesnius ir vaisingesnius švietimo, kultūros ir menų tarpusavio ryšius. Žmogus vertina konkrečius reiškinius ir objektus priklausomai nuo to, kaip jie atitinka jo nuostatą. Vadinasi, mokinių nuostatų į meną, dalyvavimą kūrybinėje veikloje ugdymas yra svarbi ir aktuali pedagoginė problema.
Tyrimo objektas - mokinių meninių nuostatų ugdymas dailės mokymo procese.
Šio darbo tikslas – analizuoti mokinių ugdymą dailės pamokoje. Siekiant užsibrėžto tikslo, keliami uždaviniai:
1. Pateikti mokinio ugdymo dailės pamokoje teorinius aspektus;
2. Pateikti tyrimo instrumento pagrindimą ir tiriamųjų charakteristikas;
3. Atlikti mokinių ugdymo dailės pamokoje tyrimo rezultatų analizę.
Hipotezė – dailės mokymo procese įgyjamos žinios bei gebėjimai yra teigiamų mokinių meninių nuostatų ugdymo prielaida.
Darbo metodai: literatūros apžvalga tiriama tema. Glaustai išreiškiama ir asmeninė pozicija dėl literatūroje aptiktų faktų, nuomonių. Šio darbo skirtinguose etapuose buvo pritaikyti ir keli pagrindiniai mokslinių tyrimų metodai: anketavimas, lyginamasis, aiškinamasis, analitinis.
Tyrimo mokslinį naujumą lemia tai, kad Lietuvoje nėra daug atliktų tyrimų, analizuojant mokinių ugdymą dailės pamokose. Šiame tyrime esama nemažai naujų, iki šiol Lietuvos autorių darbuose neanalizuotų mokinių ugdymo dailės pamokose klausimų. Surinkta ir apibendrinta gausi faktinė medžiaga apie mokinių ugdymą dailės pamokose. Šis tyrimas leidžia konstatuoti esamą situaciją, nustatyti egzistuojančias problemas.
Tyrimo praktinis reikšmingumas - ištyrus mokinių menines nuostatas, jų raišką ir ugdymą sąlygojančius veiksnius bei dėsningumus sukuriamos palankios prielaidos meninei veiklai plėtoti mokykloje. Tai padėtų sėkmingiau planuoti ugdymo procesą, kurti dailės mokymo programas, sudaryti tinkamas sąlygas ugdyti mokinių menines nuostatas baigiamosiose mokyklos klasėse. ...