Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Vaikų tarpusavio santykiai ir tėvų auklėjimo stiliai
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Vaikų tarpusavio santykiai ir tėvų auklėjimo stiliai

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas – aprašyti vaikų tarpusavio santykius ir tėvų auklėjimo stilius. Vaikų bendravimo ir tarpusavio santykių samprata. Tėvų naudojami auklėjimo stiliai. Teorinės tolerantiškumo ir empatiškumo prielaidos. Išvados.

Ištrauka

Temos aktualumas. Vaiką supa gausybė tikrovės reiškinių ir objektų, su kuriais jį sieja įvairiapusiški ryšiai ir santykiai. Tačiau pagrindinis tikrovės objektas yra kitas žmogus. Kurienė (2007) mano, jog žmogaus santykiai su kitu žmogumi pasireiškia tiek atitinkamu asmenybės požiūriu į kitą žmogų – jo pasaulėžiūros, įsitikinimų, idealų, išvaizdos ir kt. vertinimu, tiek ir konkrečiu elgesiu, bendravimu su juo. Sėkmingas bendravimas su bendraamžiais, teigiamas jų vertinimas ir priėmimas lemia vaikų psichosocialinę sveikatą, o socialinis vaikų neprisitaikymas įgalina prognozuoti vėlesnes prisitaikymo bei elgesio problemas (Vyšniauskytė – Rimkienė, 2008; Kardelis, 2002). Anot Coie, Dodge (cit. Vyšniauskytė – Rimkienė, 2008), remiantis nuostata, kad bendraamžių atstūmimą lemia menki vaiko socialiniai įgūdžiai, vienas iš pagalbos būdų siekiant padėti vaikams ir jaunuoliams keisti jų neigiamą statusą – kryptingai lavinti jų socialinius gebėjimus. Kurienės (2007) teigimu, sėkmingo ugdymo rezultatas – sėkmingi santykiai su savimi ir pasauliu. Kiekvienas vaikas nori veikti, tobulėti, išmokti kuo daugiau naujų dalykų, tirti ir suprasti jį supantį pasaulį, nori prasmingų santykių su kitais žmonėmis, dalyvauti bendroje veikloje, būti saugus, jausti, kad juo rūpinamasi ir žinoti, kad nesusipratimus galima išsiaiškinti neprarandant suaugusiųjų meilės. Kaip vaikas suvoks pasaulį ir save, kaip jis elgsis su pasauliu ir su savimi, iš esmės priklauso nuo to, kaip suvokiamas vaikas ir koks yra elgesys su juo.
Tėvų elgesys ir požiūris į vaikus lemia ar vaikai lengvai išsiugdys įvairius įgūdžius, įgis savarankiškumo, pasitikėjimo savo jėgomis, suformuos teigiamą ar neigiamą savęs vertinimą (Pivorienė,2006). Pastaruoju metu akivaizdus mokslininkų susidomėjimas emocine šeimos funkcija. Pabrėžiama, kad suaugusiųjų meilė, rūpinimasis ir dėmesys suteikia šeimoje augančiam vaikui emocinę pusiausvyrą, padeda labiau vertinti save, o emocinio bendravimo stoka, silpni šeimos narių ryšiai sukelia vaikų neurozes, baimes, menkavertiškumo jausmą, agresyvų elgesį (Žukauskienė, Malinauskiene, 2008, Ramanauskienė ir kt., 2004, Pivorienė, 2006, Cohen ir kt., 2008, Rudney, 2005, Ang R.P., Goh D.H., 2006, Dornbusch ir kt., 1987., Lickona, 1998, Ginsberg, Bronstein,1993, Taylor ir kt.,2007; Whelan ir kt., 2007) ir daugelis kt.
Šeimos vaidmens reikšmė vaikams yra neabejotina, sunku būtų rasti bent vieną psichologinį vaiko elgesio aspektą, kuriam nedarytų įtakos šeima, tėvai. Lietuvoje yra atlikta tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti vaikų savivertės ir santykių su bendraamžiais sąsajas. Tačiau iki šiol nėra pakankamai ištirtas tėvų auklėjimo stiliaus ir vaikų elgesio sąryšis.

Darbo tikslas – aprašyti vaikų tarpusavio santykius ir tėvų auklėjimo stilius. Minėtam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:
1. Pateikti vaikų bendravimo ir tarpusavio santykių sampratą;
2. Aprašyti tėvų naudojamus auklėjimo stilius;
3. Aprašyti teorines tolerantiškumo ir empatiškumo prielaidas.
Tyrimo metodai: literatūros apžvalga tiriama tema. Glaustai išreiškiama ir asmeninė pozicija dėl literatūroje aptiktų faktų, nuomonių. Šio darbo skirtinguose etapuose buvo pritaikyti ir keli pagrindiniai mokslinių tyrimų metodai: lyginamasis, aiškinamasis, analitinis.
Tyrimo mokslinį naujumą lemia tai, kad Lietuvoje nėra daug atliktų tyrimų, nagrinėjančių vaikų tarpusavio santykius ir tėvų auklėjimo stilius.
Šiame tyrime esama nemažai naujų, iki šiol Lietuvos autorių darbuose neanalizuotų vaikų tarpusavio santykių ir tėvų auklėjimo stiliaus klausimų. Surinkta ir apibendrinta gausi faktinė medžiaga apie vaikų tarpusavio santykius ir tėvų auklėjimo stilius.. Taip pat šis tyrimas leidžia konstatuoti esamą situaciją, nustatyti egzistuojančias problemas.
Darbe siekiau pademonstruoti šias kompetencijas: mokėjimas naudotis informaciniais šaltiniais; gebėjimas kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją.
Šis darbas buvo rengiamas remiantis tokiais informacijos šaltiniais: Gliokler, M. (2003). Tarpusavio santykių galia; Hoffman, Martin L., (2004). Empathy, Social Cognition and Moral Action. Advances in Theory, Research and Aplication; Ivoškuvienė, R., (2006). Verbalinės komunikacijos sutrikimas – socialinė problema. Šiuolaikinės specialiosios ir socialinės pedagogikos problemos; Kurienė, A., (2007). Tolerantiškos asmenybės tapsmo prielaidos šeimoje. Kuriame mokyklą be patyčių; Legkauskas, V, (2008). Socialinė psichologija; kt. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-03-31
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai34 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis40.26 KB
AutoriusDoktorantass
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasVerdinienė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiku tarpusavio santykiai ir tevu auklejimo stiliai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Verdinienė
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą