Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Auklėjimo metodai ir jų pritaikymo galimybės
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Auklėjimo metodai ir jų pritaikymo galimybės

  
 
 
12345678
Aprašymas

Auklėjimo proceso prasmė. Auklėjimo esmė, struktūra. Auklėjimo metodai, vyksmo ypatumai. Auklėjimo tikslas. Auklėjimo veiksniai. Auklėjimo metodai. Išvados.

Ištrauka

Kad auklėjimas yra būtinas, nurodo žmogaus prigimtis. Apie jį įvairiai kalbama. Vieni sako, kad ji esanti biologinė, kiti - socialinė, treti - laisva, vėl kiti - gera, bloga, nei gera, nei bloga, bet turinti daug užuomazgų daryti gera ar bloga. Tai kraštutinės pažiūros, nebent paskutinioji teisingai įžvelgia neutralią gėrio ar blogio atžvilgiu žmogaus prigimtį. Vis dėlto I. Kantas sako: "Žmogui duotos tik gėrio užuomazgos".
Kokia žmogaus prigimtis, lengva suvokti stebint vos gimusį kūdikį. Jis bejėgis silpnas, jautrus aplinkos dirginimams, bet spontaniškas ir aktyvus bei reaktyvus verksmu, šypsniu, judesiais. Kitų gyvūnų naujagimiai bemat sutvirtėja, žmogaus vaikui reikia bent 16-20 metų aktyvios pagalbos, kol jis tampa savarankiškas. Žmogaus esmė susiformuoja iki ketvirtų - penktų jo gyvenimo metų. Asmenybės bruožai keičiasi iki dešimties – vienuolikos metų. Visa, kas vyksta vėliau – tik skausmingas charakterio, elgesio ir pasaulėžiūros "operacijos". Nes pasaulėjauta – pradinuko mamos rankose. Dauguma vaikų yra gabūs, nuoširdūs ir geranoriški. Dažniausiai tik nuo mūsų priklauso kaip mes juos pamatysime. Ir tai gali nulemti dar vieną gyvenimą.
Auklėjimas ir yra ta pagalba, pasireiškianti pirmiausia globa, maitinimu, priežiūra, kad vaikas išliktų gyvas, tvirtėtų jo kūnas ir santykiai su aplinka. Žmogus - gimsta atsinešdamas taip pat vidinių duomenų, kuriuose glūdi būsimos saviraiškos pradmenys: temperamento, gabumų bei intelekto kalbos, emocijų. Šių pradmenų išsiskleidimas priklauso nuo vaiko aktyvios sąveikos su žmonių ir daiktų aplinka. Bet kaip su ja sąveikauti, jis nemoka ir nežino. Štai čia ir būtinas auklėjimas. Auklėjimas nėra auklėjimas, jeigu jis prievartinis, nelaisvas ar smurtiškas veiksmas. Būties netikrumas baimės, nepasitikėjimo savimi, neryžtingumo, agresija ir arogancija, proto tingumas, pasidavimas blogoms aplinkos įtakoms, nebūtos kaltės jausmas kyla tik iš beprasmių rūpesčių, užtemdytos motinos meilės trūkumo. Todėl ji gali pakeisti visą ir viską, o jos nepakeis niekas. Kokia turi būti motinos meilės atsakomybė!


Auklėjimo proceso esmė
Auklėjimu mokoma tinkamai bendrauti, santykiauti su aplinka, elgtis pagal sutartines normas bei pripažintus etalonus. Tinkamus santykius bei elgesį sąlygoja asmenybės įsisavintos ir priimtos, teigiamai įvertintos bei išgyventos santykių su veikla bei aplinka normos. Jos ilgailniui virsta nuostatomis, kurios sudaro vidinę poziciją, reguliuojančią tuos santykius bei elgesį. Žmogaus santykius veikia ne vien tik tai vidinė pozicija, bet ir individualybės bruožai, kurie pasireiškia kaip nepakartojamas charakteris. Mokinys turi teigiamą nuostatą į darbštumą, laiko jį didžiausia vertybe, darančia jį naudinga visuomenei, tačiau silpnas charakteris trukdo šią vertybę nuosekliai realizuoti. Auklėjimas- tai santykių su aplinka, veikla ir savimi – charakterio bei elgesio formavimas. Tai yra pagalba ir vadovavimas žmogui santykiauti su aplinka pagal vertingiausius kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertybes.
Psichologinė asmenybės vidinė pozicija pasireiškia įvairiai. Vienas auklėjimo tikslų – suformuoti teigiamą ir aktyvią poziciją, vertinga asmeniniu ir socialiniu atžvilgiu.
Auklėjimo prasmė.
Auklėjimui kyla uždavinys sudaryti sąlygas individui susikurti tokius vidinius santykius, kad jis adekvačiai suvokti save ir aplinką, ją veikti. Tai kuriama darni asmenybė. Platesne prasme auklėjimas yra vertybių ir adekvačių santykių su savimi ir esamybe ugdymo vyksmas.
Auklėjimo vyksmo ypatumai.
Turi dvi puses: išorinę ir vidinę. Išorinė auklėjimo pusė tai pagalbos vadovavimo bendravimo veiksmai, auklėtinių aktyvumo, saviauklos reiškiniai. Vidinė auklėjimo pusė – tai psichiniai ir dvasiniai auklėjimo procesai, savybės, būsenos. Auklėjimas yra viena ugdymo funkcijų. Auklėjimui priklauso globojimas – pagalba, rūpestis žmogaus ateitimi, ypač neaprūpintaisiais apleistaisiais.
Auklėjimo struktūra.
Auklėjimas turi pakilti virš niūrios kasdienybės, nešvaraus bei ydingo gyvenimo, diegti į žmonių sąmonę neadekvačias, priešingas tokiam gyvenimui, žmogiškai vertingas amžinąsias gėrio, grožio, teisingumo, tiesos, tikėjimo, vilties, meilės idėjas. Jos ir turi sudaryti auklėjimo gyvenimui turinį.
Auklėjimo vieta ugdymo sąvokų sistemoje.
Auklėjimas yra viena ugdymo funkcijų. Nors jos labai susijusios, bet turi savo autentiškumą ir specifiką. Jo vietą ugdymo funkcijų sistemoje galima pavaizduoti taip: ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-30
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis19.4 KB
Autoriusvaida
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Auklejimo metodai ir ju pritaikymo galimybes [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2014-12-07 IP: 188.69.214.68
    zagorskiene.angele sako

    man tiko daug kas iš darbo...

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą