Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pedagogų kompetencijos gerinimas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Pedagogų kompetencijos gerinimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829
Aprašymas

Įvadas. Kompetencijos sąvoka. Pedagogo kompetencijos sudedamosios dalys. Pedagogo kompetencijos portfelis. Kompetencijos portfelio nauda. Kompetencijos portfelio struktūra. Pedagogo profesinė kompetencija ir jos įgijimo būdai. Pedagogo kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas. Pedagogo kompetencijos tobulinimas. Mokymosi tobulinimas pedagogo kompetencijoje. Pedagogo edukacinė kompetencija mokymosi paradigmos kontekste. Mokytojo veiklos sėkmė – jo profesinės kompetencijos atspindys. Kvalifikacijos tobulinimas. Kvalifikacijos tobulinimo politika. Kompetencijos tobulinimo poreikio nustatymas ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Švietimo įstaigų vadovo vaidmuo vykdant kvalifikacijos vykdymo politiką. Išvados. Summary.

Ištrauka

Gyvename dinamišku socialinių permainų laiku, visi procesai vyksta greitai ir gana prieštaringai. Tokioje aplinkoje vieni moka greitai prisitaikyti ir plaukti pasroviui, kiti ryžtasi veikti. Pokyčiai labai dažnai išderina įprastą veiklą, todėl jaučiame įtampą. Norėdami neįstrigti gyvenimo verpetuose ir atsilaikyti prieš mestus iššūkius, šiandien privalome gerai mokėti naudotis dideliais informacijos srautais, naujausiomis technologijomis. Įgyta profesinė patirtis nėra statiška ir sukaupta visam laikui, todėl pedagogui reikia mokėti prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir naudotis jų teikiamomis galimybėmis. Dažni profesinės aplinkos pasikeitimai reikalauja siekti per visą profesinę veiklą specialaus pedagoginio ir psichologinio pasirengimo. Šiuolaikinės visuomenės kintantys ir didėjantys poreikiai, skatina nuolatinį mokymąsi ir naujų kompetencijų įgijimą. Norint įgyti kompetenciją, reikia turimas žinias pritaikyti praktikoje, t.y. atlikti tam tikrą veiklą.
Mokslininkai: R. Adomonienė (2001), M. Teresevičienė (2001), L. Jovaiša, J. Vaitkevičius (1987) ir kt. teigia, jog sėkmingą karjerą galima apibūdinti kaip realius ir suvokiamus laimėjimus, kurių individas pasiekė įgijęs darbo patirties. Pedagogai, vadovaudamiesi dar atestacijos nuostatais, savo patirtį apibendrina ir profesinės karjeros siekia įgydami vis aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Plėtojantis rinkos ekonomikai, didėjant konkurencijai, atsirandant naujoms vadybos koncepcijoms nebepakanka ankstesnių kriterijų kvalifikacijai apibūdinti, kaip antai: išsilavinimas, profesinis pasirengimas, profesinė patirtis, darbuotojų amžius. Edukologų teigimu, jie nebeatspindi reikiamos darbuotojų kvalifikacijos, dėl to kyla prieštaravimai tarp įgytos kvalifikacijos ir kvalifikacijos reikalavimų, pagal kuriuos buvo organizuotas darbo vertinimas. Todėl vis dažniau sąvoką "kvalifikacija" keičia sąvoka "kompetencija", kuri apibūdinama kaip "mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma" ( Lietuvos respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios, 2003, Nr. 63 ).
Gilios profesinės žinios, gebėjimai, asmeninės savybės ir kūrybinės veiklos patyrimas - svarbiausios pagrindinių: socialinės, pedagoginės, profesinės kompetencijų sudedamosios dalys.
Pedagoginio proceso funkcijos ir pedagogo, kaip pagrindinio ugdymo proceso valdytojo funkcijos, leidžia suprasti, kad ugdymą koordinuoja mokytojas. Koks bus ugdymo procesas ypatingai priklauso nuo asmenybės bruožų bei savybių.

PROBLEMOS AKTUALUMAS.

Pedagogas, norintis pasiekti ugdymo kokybės ir užtikrinti sėkmingą savo veiklą mokykloje ir visuomenėje, turi nuolat mokytis keldamas savo profesinę kompetenciją.
Šiuolaikinėje ugdymo teorijoje ir praktikoje pabrėžiama asmens kompetencijos atsakingai ir produktyviai veikti konkrečiame socialiniame kontekste, realiame gyvenime svarba. Nemažai dėmesio šios kompetencijos ugdymui skiriama naujausiuose Europos Komisijos švietimo dokumentuose. Asmens kompetencija suprantama kaip žinių, gebėjimų bei nuostatų visuma, įgalinanti kelti prasmingus tikslus visą gyvenimą, būti aktyviu piliečiu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, susirasti tinkamą darbą. Kompetencijos samprata nusako svarbiausius šiuolaikinio švietimo uždavinius - rengti besimokančius ryžtingai ir tikslingai pritaikyti įgytus gebėjimus, žinias bei patirtį gyvenime, profesinėje veikloje ir nuolat mokantis. (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI - XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2002.)
Lietuva neatgims, kol neatgims mokykla, o mokykla neatgims kol neatgims mokytojas teigia prof. J. Vaitkevičius. (Vaitkevičius J. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius, 1990 p. 228).
Negalima su šia jo mintimi nesutikti. Būtina į ją įsiklausyti ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos mokytojui pačiam tapus asmenybe ugdyti asmenybes. Tobulinti kvalifikaciją ir sudaryti sąlygas pedagogų bendruomenei tapti nuolat besimokančia organizacija - aktuali šiandienos problema.
Šiame darbe nagrinėjama pedagoginės kompetencijos tema nuolatinio mokymosi kontekste. Šiuo metu dažniausiai pasitaikanti pedagoginės kompetencijos problema – mokytojų nenoras kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti. Taip pat, stengiamasi parodyti, kad pedagogas privalo pereiti nuo pasyvaus į aktyvų mokymąsi ir visapusiškai tobulėti, nes mokytojas -ateinančios kartos ugdytojas negali atsilikti nuo laikmečio permainų ir pažangos. Svarbu paminėti it švietimo įstaigos vadovo vaidmenį, sudarytų sąlygų konferencijoms, seminarams, mokymams ir kitoms priemonėms mokytojų kvalifikacijai kelti, reikšmę.
Šiais klausimais pasisakė daugelis mokslininkų (Andriekienė R. M. 2002, Laužackas R. ir Teresevičienė M. 2004 ir kt).

DARBO TIKSLAS - atskleisti pedagogo veiklos ir asmeninės kompetencijos ypatumus bei paaiškinti kvalifikacijos kėlimo poreikį.

DARBO OBJEKTAS – pedagogo profesinė kompetencija ir nuolatinis mokymais.

UŽDAVINIAI:
1. Išanalizuoti įvairią mokslinę, metodinę literatūrą išsiaiškinant mokytojų profesinės kompetencijos plėtotę;
2. Atskleisti mokytojų kompetencijų sampratas.
3. Atskleisti veiksnius, būtinus pedagogo kompetencijos formavimui profesinio rengimo kontekste.
4. Pateikti pedagogų profesinio rengimo turinio modernizavimo prielaidas
5. Nustatyti, kaip koordinuojama pedagogų kvalifikacijos kėlimo procedūra
6. Išsiaiškinti , kokį vaidmenį švietimo įstaigos vadovas atlieka įgyvendinant pedagogų tobulinimosi politiką.
7. Atskleisti, kiek dėmėsio vadovas administruodamas švietimo įstaigą skiria savo personalo tobulinimui.
8. Pateikti išvadas ir siūlymus.
METODAI:
Literatūros šaltinių analizė, dokumentų analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-08
DalykasPedagogikos kursinis darbas
KategorijaPedagogika
TipasKursiniai darbai
Apimtis27 puslapiai 
Literatūros šaltiniai24 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis86.28 KB
AutoriusAure
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pedagogu kompetencijos gerinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 27 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą