Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Vaikų iki aštuonerių metų auklėjimo problemos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaikų iki aštuonerių metų auklėjimo problemos

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Apibrėžti šeimos vaidmenį vaiko auklėjime. Apibūdinti vaiko ugdymą darželyje, pradinėje mokykloje. Pradinėje mokykloje ugdymą galima išskirti į penkias grupes. Savimonė. Priklausymas grupei. Poreikiai, teisės ir atsakomybė. Kasdienės situacijos. Apibūdinti aplinkos įtaką vaiko auklėjimui. Išvados.

Ištrauka

Kadangi vaikai yra mūsų visuomenės dalis, jų auklėjimas labai svarbus. Nuo jų išsiauklėjimo ir išsilavinimo priklauso mūsų ateitis, nes užaugę vaikai užims svarbias ir reikšmingas vietas visuomenėje. Mažųjų auklėjimu pirmiausia rūpinasi tėvai, jie suformuoja jų pažiūrį į aplinką ir žmones, moko bendrauti, rūpinasi vaikų fizine, psichologine, dvasine gerove. Toliau auklėjimu, ugdymu užsiima darželių, pradinių klasių pedagogai.

Šią temą pasirinkau, kadangi ji man pasirodė aktuali ir svarbi. Ja bandysiu atskleisti internetiniu puslapių, bei rašytinės literatūros pagalba.
Darbo temos tikslas – parodyti vaikų iki aštuonių metų auklėjimo problemas.
Uždaviniai:
1) Apibrėžti šeimos vaidmenį vaiko auklėjime.
2) Apibūdinti vaiko ugdymą darželyje, pradinėje mokykloje.
3) Apibudinti apligos įtaką vaiko auklėjimui.
Metodai – mokslinės, psichologinės literatūros analizė.

Vaikų auklėjimas prasideda šeimoje. Šeima reiškia daug daugiau nei grupė individų, turinčių bendrą fizinę, psichologinę erdvę. Tai socialinė sistema su savomis ištobulintomis taisyklėmis, paskirstytais vaidmenimis šeimos nariams, galinga valdymo struktūra, painiomis tarpusavio bendravimo formomis, ištobulintais derybų ir problemų sprendimo būdais, leidžiančiais efektyviai spręsti įvairias užduotis ir problemas. Šeimos narius sieja stiprūs ilgalaikiai abipusiai ryšiai ir įsipareigojimai, kurių intensyvumas laikui bėgant gali kisti, bet vis dėlto išlieka visą šeimos gyvenimą. Šeimoje formuojami vaiko santykiai su aplinka, žmonėmis, daiktais. Vaikas auklėjamas fiziškai, psichologiškai, dvasiškai.
Nuo gimimo iki 2 metų vaikas yra visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų dėmesio. Tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas vaiko asmenybės vystymasis, jie turėtų patirti tėvų meilę ir rūpestį, dėmesį, priežiūrą, laiku patenkinti visus jo pagrindinius fiziologinius, psichologinius, emocinius poreikius.
Labai svarbus mamos vaidmuo. Per jos ryšį su vaiku formuojasi saugumo jausmas, pasitikėjimas kitais žmonėmis bei visu išoriniu pasauliu. Ji mažyliu pirmaisiais gyvenimo metais yra lyg laidas, padedantis formuotis optimizmui, vilties jausmui, teigiamam savęs vertinimui, savo vertės, reikšmingumo jausmui. Tai yra labai svarbus startas, turintis įtakos tolimesniuose gyvenimo tarpsniuose. Tačiau, jei vaiku mažai rūpinamasi, jei jis nepatiria artimiausių žmonių meilės, formuojasi jo baikštumas, įtarumas, nesaugumas bei nepasitikėjimas išoriniu pasauliu ir jame gyvenančiais žmonėmis, pakertamas pasitikėjimo savimi jausmas. Dėl to vaikas vėlesniame amžiuje gali turėti rimtų asmenybės bei elgesio problemų, kurias koreguoti labai sunku.
2 - 3 metais vaiko fiziologiniai, psichologiniai, emociniai poreikiai didėja. Šiais gyvenimo metais vaikas mokosi pažinti pasaulį, mąstyti. Jis jau pamažu atskiria, kas yra gerai, o kas – blogai. Mažylis jau paklūsta tėvų nustatytoms taisyklėms. Labai svarbu, kad vaikas patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų – džiaugsmo, saugumo, pasitikėjimo, o neigiamos emocijos būtų laikinos, greit praeinančios. Suaugę turėtų dažniau pagirti mažylį už visa tai, kas jam sekasi, pavyksta, patarti, o prireikus ir papeikti, kad vaikas galėtų įvertinti savo teigiamą ir neigiamą elgesį. Nors mažylis žymiai ryškiau išgyvena laimės, džiaugsmo jausmą, nei liūdesį, jis greitai išmoksta suprasti suaugusių nepasitenkinimą, liūdesį, apmaudą. Tik reikia nepamiršti, kad vaikas gali labai giliai išgyventi gėdos jausmą, net nugrimzti į depresiją. Šio amžiaus vaikas dar nesugeba visą laiką kontroliuoti savo poelgių, atsisakyti pagundų (šokolado, uždraustų daiktų ir t.t.), todėl kartais geriau ramiai paaiškinti, pasikalbėti, nukreipti dėmesį kitur, bet ne bausti, gėdinti, barti. Mažylis turi matyti, kaip kiti šeimos nariai vieni kitiems rodo užuojautą, palaikymą, turi pats to išmokti. Pvz. mamai skauda galvą – pagailėk jos, tėtis labai pavargo – netriukšmauk, leisk jam ilsėtis. Šio amžiaus vaikai labai greitai "užsikrečia" kitų jausmais, perima suaugusiųjų bendravimo manieras. Susierzinimo intonacijos ir šiurkštūs žodžiai, šauksmai ar užsispyręs tylėjimas – visa tai besivystanti asmenybė perima labai greit, ir tai lieka pasąmonėje visą gyvenimą. Pastebėta, kad mažylis iš pradžių įspūdžius išreiškia žaidimuose (grubiai elgiasi su lėlėmis, rėkia ant meškučių ir pan.), o vėliau taip elgiasi ir su aplinkiniais. Vaikui dabar-"pamėgdžiojimo" periodas! ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-11-29
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis18.81 KB
Autoriusertta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasV. Zuzevičiūtė
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiku iki astuoneriu metu auklejimo problemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • V. Zuzevičiūtė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą