Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pedagogikos šperos

Pedagogikos šperos (44 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Pedagogika (15)

    Pedagogika — ugdymo mokslas ir menas. Svarbiausios sąvokos. Ryšys su kitais mokslais. Edukologijas — pedagogikos santykis. Pos, Ejos mokslų sistema. Pedagogikos mokslo atstovai. Ugdymo daugiamatiškumas. Ugdymo tikslų problema. Ugdymo tikslų ir uždavinių kėlimo pagrindai. Sudėtinės ugdymo dalys. Švietimo sistemos samprata, tikslai, uždaviniai, principai. Švietimą reglamentuojantys dokumentai, jų charakteristika. Lietuvos respublikos švietimo sistemos struktūra, atskirų grandžių apibūdinimas. Lietuvos švietimo reformos kryptys, tikslai (1991- 2003m.m.). Profiliuotas mokymas. Pateikti ir charakterizuoti mokymosi metodus. Švietimo reformos gairės (2003-2012m.m.).
    Pedagogika, špera(11 puslapių)
    2006-06-05
  • Pedagogika (2)

    Pedagogikos mokslas, jo rūšys. Pedagogikos mokslo kaita. Ugdymas, jo esmė. Ugdymo tikslas ir uždaviniai. Ugdytinis - ugdymo subjektas ir objektas. Ugdymas ir amžiaus ypatybės. Ugdymo veiksniai ir veikėjai. Mokytojo-auklėtojo-ugdytojo samprata. Mokykla reformuojamoje švietimo sistemoje. Didaktikos dalykas ir raida. Mokymo ir auklėjimo principai. Ugdymo turinys. Mokymo proceso esmė ir paskirtis. Ugdymo turinio dokumentai. Mokymo metodai. Auklėjimo metodai. Mokymo organizavimo formos. Auklėjimo formos. Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimas. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas. Klasės auklėtojo veikla.
    Pedagogika, špera(20 puslapių)
    2005-06-12
  • Pedagogika (24)

    Pedagogika - ugdymo mokslas ir menas. Pedagogikos mokslo raida. Pedagogikos ryšys su kitais mokslais. Edukologijos ir pedagogikos santykis, pedagogikos, edukologijos mokslų sistema. Pedagogikos mokslo atstovai. Ugdymo daugiamatiškumas. Ugdymo tikslų problema. Ugdymo tikslų ir uždavinių pagrindai. Sudėtinės ugdymo dalys. Asmenybės raida ir ugdymas. Vaiko vystymąsi lemiantys veiksniai. Švietimo sistemos samprata, tikslai, uždaviniai, principai. Švietimą reglamentuojantys dokumentai, jų charakteristika? Lietuvos respublikos švietimo sistemos struktūra, atskirų grandžių charakteristika. Profiliuotas mokymas. Mokinių pažinimo ir mokslinio tyrimo metodai. Pedagoginis eksperimentas. Mokytojas ugdytojas, jo profesiniai ypatumai. Pedagoginis pašaukimas ir sąlygos, mokytojų atestacija. Didaktika, jos raida. Ugdymo metodai ir klasifikavimas. Metodų pasirinkimo kriterijai. Pateikite ir charakterizuokite įvairius metodus. Mokymo(si) metodų parinkimo pagrindai. Tradiciniai ir netradiciniai mokymo(si) metodai. Ugdymo turinys. Jo ypatumai. Mokyklos ugdymo turinys, struktūra, ypatumai, blokai, koncentrai. Ugdymo turinį apibrėžiantys dokumentai. Mokymo(si) proceso esmė, etapai. Mokymo proceso komponentai, funkcijos? Mokymosi veiksniai. Mokymosi motyvai, interesai, jų kaitą sąlygojantys veiksniai? Mokymo organizavimo formos. Pamoka, jos privalumai ir trūkumai. Pamokos tobulinimo galimybės? Mokymo kryptys. Produktyvios mokymosi atmosferos sukūrimas. Mokymo(si) rezultatų tikrinimo bei vertinimo problema, funkcijos, principai? Tikrinimo ir vertinimo metodai, dažnesnės vertinimo klaidos, vertinimo rūšys? Papildomas ugdymas: tikslai, principai, metodai, formos. Tobulinimo kryptys. Auklėjimas, jo esmę, specifika, ryšys su mokymu. Klasės auklėtojas. Jos pagrindinės veiklos sritys, klasės auklėtojo vieta ugdymo procese. Auklėjamasis renginys mokykloje, jo tikslai, organizavimas. Mokinių saviugda (rūšys, būdai). Pedagoginis vadovavimas saviugdai. Pilietiškumo ugdymas, jo svarba, tikslai, uždaviniai, metodai. Dorinis ugdymas, jo pedagoginiai – psichologiniai pagrindai. Projektinis mokymas.
    Pedagogika, špera(8 puslapiai)
    2006-12-19
  • Pedagogika (28)

    Pedagogika. Žmogaus ugdymas. Pedagogikos mokslo ištakos. Ugdymas. Ugdytinis ir ugdytojas. Mokinių pažinimas. Tyrimo metodai. Duomenų apie mokinį panaudojimas ugdant. Ugdytojo bruožai. Pedagogikos mokslų schema. Pedagogika ir kiti mokslai. Lietuvos švietimo sistema. Ugdymo principai. Didaktika. Mokymo teorijos raida. Mokytojas ir mokinys. Svarbiausios mokymo sąvokos. Mokymo procesas. Skirtingi požiūriai į mokymo turinį. Mokymo turinys kaip medžiaginės ir dvasinės kultūros vertybių sistema. Mokymo tobulinimo kryptys. Mokymo metodai. Aktyvieji mokymo metodai. Mokymo rezultatų tikrinimas ir vertinimas. Mokymo organizavimo raida. Mokykla – mokymo institucija. Pamokų planavimas. Papildomas ugdymas. Auklėjimas. Vertybes. Auklėjimo metodai. Dorinis mokinių ugdymas. Tautinio ugdymo esmė. Klasės auklėtojo vieta ir vaidmuo.
    Pedagogika, špera(17 puslapių)
    2007-05-04
  • Pedagogika (29)

    Humanistinė mokymo teorija. Objektyvūs ir subjektyvūs geros atminties pagrindai. Objektyvūs mokymosi. Gero įsiminimo veiksniai. Smegenų žievės aktyvumas. Kartojimas. Trukdžių pašalinimas. Informacijos kodavimas. Kūrybiškumo samprata. Fokalinių objektų metodas. Sumažėjusio pažangumo sindromas. Priežastys. Pagrindiniai 12 dėsnių, padėsiančių išvengti sumažėjusio pažangumo sindromo. Lyčių skirtumai. Stereotipai mokykloje. Lyčių gebėjimų skirtumai. Asmenybės savybių skirtumai.
    Pedagogika, špera(5 puslapiai)
    2007-05-17
  • Pedagogika (3)

    Pedagogika – mokslas ir menas. Mokinių pažinimas. Tyrimo metodai. Duomenų apie mokinį panaudojimas ugdant. Ugdymo tikslų problema pedagoginės minties raidoje, reformos dokumentuose. Asmenybės raida ir ugdymas. Ugdymo daugiamatiškumas. Ugdymo veiksniai ir veikėjai. Pedagogo profesijos esmė, specifika. Mokymo procesas, jo esmė, etapai (lygmenys). Svarbiausios sąvokos. Mokymo proceso modelis. Mokymo tikslai, turinio ir metodo vienovė. Mokymo principai. Diferencijuoto mokymo problema. Mokymo organizavimo formos. Pamokų tipai, struktūra. Mokinių sudominimo būdai. Geros pamokos bruožai. Kūrybiška pamoka. aktyvaus mokymo metodai. Grupinis mokymas. Projektai ir kiti metodai. Pokalbis (klausimų – atsakymų) – mokymo metodas. Jo rūšys, taikymas. Klausimų kategorijos. Ugdymo turinio raida jo ypatumai. Mokymo planas, programos (koncentrinės, linijinės, kompleksinės ir integruotos). Mokinių rezultatų tikrinimo ir vertinimo funkcijos, principai, metodai. Teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas. Mokymosi motyvai. Mokinių nepažangumo socialinės, psichologinės ir pedagoginės priežastys. Papildomas ugdymas, jo uždaviniai, organizavimas. Tautinis auklėjimas istoriniame ir teoriniame kontekste. A. Maceina apie tautinį auklėjimą. Svarbiausios Lietuvos švietimo reformos kryptys, tikslai, principai. Profilinis mokymas. Mokykla – socialinio ugdymo institucija. Mokyklos tikslai, funkcijos. Profilinis mokymas. Auklėjimas – vertybių ugdymas. Auklėjimo specifika ir veiksniai. Mokymo ir auklėjimo vienovė. Auklėjimo principai. Dorinis auklėjimas – ugdymo pagrindas. Dorinių vertybių ugdymo psichologiniai – pedagoginiai pagrindai. Mokinio saviugda (rūšys, būdai). Savimonė. Pedagoginis vadovavimas saviugdai. Klasės auklėtojas, jo pagrindinės veiklos sritys. Mokinių, tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo formos.
    Pedagogika, špera(21 puslapis)
    2005-07-24
  • Pedagogika (30)

    Apibūdink pedagogiką kaip mokslą ir meną, nusakyk jos vietą ir reikšmę pedagogo profesinėje veikloje. Palygink bendrąją pedagogiką su kitais mokslais (filosofija, psichologija, logika). Mokinių pažinimas kaip mokinio ugdymo išeities pozicija. Tyrimo metodai. Apibūdink, kokiais metodais ir kaip tirsi tam tikro amžiaus mokinį. Duomenų apie mokinį panaudojimas ugdant. Ugdymo tikslų problema pedagoginės minties raidoje, švietimo reformos dokumentuose. Ugdymo idealusis tikslas – visapusiškos asmenybės formavimas. Sudėtinės ugdymo dalys. Asmenybės raida ir ugdymas. Trys vaiko vystymąsi lemiantys veiksniai. Kokiam veiksniui teikti pirmenybę, kodėl? Ugdymas kaip procesas, jo daugiamatiškumas. Ugdymo veiksniai ir veikėjai. Pedagogo profesijos esmė, profesiograma, specifika. Mokytojo pašaukimas ir meistriškumas kaip sėkmingo mokinių ugdymo pagrindas, jo vaidmuo reformuojant švietimą Lietuvoje. Mokymo procesas, jo esmė, etapai. Svarbiausios sąvokos – žinios, įgūdžiai, mokėjimai, vertybės. Mokymas ir mokymasis. Mokymo proceso modelis. Mokymo tikslų trys lygmenys. Mokymo tikslo, turinio ir metodo vienovė. Per pedagoginę praktiką kuriems tikslams įgyvendinti pamokoje daugiausia skyrėte dėmesio? Mokymo principai. Diferencijuoto mokymo problema. Išorinė ir vidinė diferenciacija, kuriuo principu grindžiame diferencijuotą mokymą, kodėl. Per praktiką taikytos diferencijuoto mokymo formos. Trys mokymo organizavimo formos, jų pranašumai ir trūkumai. Pamokų tipai, struktūra. Mokinių sudominimo būdai per praktiką mokykloje. Kūrybiška ir tradicinė pamoka, jų lyginimas. Stebėtų pamokų mokykloje analizė. Mokinių aktyvumo skatinimas tradiciniais ir naujausiais metodais. Aktyvaus mokymo metodai. Grupinis mokymas, projektai, minčių lietus ir kiti metodai (per praktiką įgyta metodų taikymo patirtis). Klausimų atsakymų (pokalbio) mokymo metodas. Pokalbio rūšys, taikymas. Klausimų 5 kategorijos (tipai). Kokius klausimų tipus mokytojai ir jūs dažniausiai naudojote praktikoje? Ugdymo turinys, jo raida ir pertvarkymo kryptys, reformuojant švietimą Lietuvoje. Mokymo planas, programos (individualios, modifikuotos, integruotos, kompleksinės, koncentrinės, linijinės). Mokinių rezultatų tikrinimo ir vertinimo funkcijos, principai, metodai. Ideografinė vertinimo sistema pradinėse klasėse. Asmeninio požiūrio į vertinimą raiška per praktiką. Teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas. Mokymosi motyvacija. Kuriuos mokinių skatinimo būdus naudojote praktikoje. Mokinių nepažangumo socialinės, psichologinės ir pedagoginės priežastys. Papildomas ugdymas, jo uždaviniai, organizavimas. Nepamokinės mokinių veiklos organizavimo tendencijos reformuojant švietimą Lietuvoje. Kokios nepamokinio darbo formos dominavo jūsų mokykloje? Tautinis auklėjimas teoriniame ir istoriniame kontekste. A. Maceina apie tautinį auklėjimą. Kokie tautinės kultūros elementai atsispindi mokymo turinyje ir šiuolaikinėje mokyklos praktikoje. Svarbiausios Lietuvos švietimo reformos kryptys, tikslai, principai. Profilinis mokymas. Mokykla - socialinio ugdymo institucija. Mokyklos tikslai, funkcijos. Ugdymo planas. Auklėjimas - vertybių ugdymas. Auklėjimo specifika ir veiksniai. Mokymo ir auklėjimo vienovė. Auklėjimo principai. Dorinis auklėjimas - ugdymo pagrindas. Dorinių vertybių ugdymo psichologiniai–pedagoginiai pagrindai. Mokinių saviugda. Savimonė. Pedagogo vadovavimas saviugdai. Ugdymas kaip mokytojo ir mokinių sąveika. Ugdomosios bendravimo galimybės. Mokymas bendradarbiaujant. Auklėjimo metodai. Palygink mokymo ir auklėjimo metodus. Etinio pokalbio metodas, jo uždaviniai, struktūra, tematika, pedagoginės veiksmingumo sąlygos (iš praktikos). Klasės auklėtojas, jo veiklos sritys. Darbo su klasės bendruomene tikslai ir būdai. Mokyklos ir šeimos trys bendradarbiavimo formos. Vaiko ugdymo šeimoje pedagoginės sąlygos. Papildomas ugdymas, jo rūšys. Mokinių organizacijos, jų raida ir vaidmuo reformuojant švietimą.
    Pedagogika, špera(17 puslapių)
    2007-05-25
  • Pedagogika (31)

    Auklėjimo samprata. Auklėjimo proceso specifika ir struktūra. Auklėjamo proceso psichologiniai pagrindai (internalizacijos procesas). Grįžtamasis ryšys aklėjimo procese. Auklėjimo rezultatai – išsiauklėjimas. Neformalaus vertinimo svarba auklėjime. Vertinamųjų sprendimų metodai ir apžvalga. Auklėjimą įtakojantys veiksniai, jų apžvalga. Bendrieji principai ir jų reikšmingumas auklėjimo procese. Specifinių auklėjimo principų apžvalga. Auklėjimo metodų bendra apžvalga. Rodomieji auklėjimo metodai. Sakytiniai auklėjimo metodai. Veikdinamieji auklėjimo metodai. Stimuliaciniai metodai. Auklėjimo turinio samprata. dorinis ugdymas: tikslas, turinys. Pilietiškumo ugdymo esmė ir samprata. Tautinis ir tarptautinis ugdymas mokykloje. Patriotinis ugdymas. Klasės auklėtojas: vaidmuo ir funkcijos. Šeimos samprata ir jos funkcijos. svarbiausios šeimoje ugdymo kryptys. Saviugda: esmė ir samprata, rūšys. Saviugdos metodai. Vadovavimas saviugdai. Klasės bendruomenės samprata ir santykiai klasėje. Klasės bendruomenės struktūra. Vadovavimas klasės bendruomenei. ugdymo sistema: formalus, neformalus, informalus ugdymas. Idealo reikšmė auklėjime.
    Pedagogika, špera(19 puslapių)
    2007-10-15
  • Pedagogika (33)

    Pedagogika - ugdymo mokslas ir menas, jos ryšys su kitais mokslais, svarbiausieji atstovai. Lavinimas. Ugdymo daugiamatiškumas. Ugdymo sampratą įtakojantys veiksniai. Vaiko ugdymą lemiantys veiksniai. Ugdymo veikėjai. Mokyklos ugdomoji galia. Lietuvos Respublikos (LR) švietimo sistemos principai, struktūra. Lietuvos Respublikos (LR) ugdymo institucijų tipai. Profiliuotas mokymas. Programuotas mokymas. Įvairių technologijų panaudojimas mokyme. Mokymo(si) kryptys. Integruotas ir diferencijuotas mokymas. Bendras mokymo krypčių supratimas. Pedagoginės sąveikos ypatumai. J. Vabalas-Gudaitis apie pedagoginę sąveiką. Ugdymo metodai ir būdai. Jų klasifikavimas. Atskirų metodų charakteristika. Mokymo(si) metodų parinkimo pagrindai. Tradiciniai ir netradiciniai mokymo(si) metodai. Mokinių pažinimo ir mokslinio tyrimo metodai. Pedagoginis eksperimentas. Mokytojas-ugdytojas, jo profesiniai ypatumai. Pedagoginis pašaukimas ir sąlygos. Mokytojas-ugdytojas, jo profesijos ypatumai, pedagoginio meistriškumo sąlygos. Lietuvos Respublikos (LR) švietimo sistemos raida, jos pertvarkymo ir organizavimo principai, atskirų grandžių charakteristika. Mokymo(si) procesas. Jo komponentai, funkcijos. Mokymas-ugdymo mokykloje pagrindas. Šiuolaikinės didaktikos problemos. Mokymo(si) proceso organizavimas ir valdymas. Mokymosi motyvai, interesai, jų kaitą sąlygojantys veiksniai. Pamoka. Reikalavimai pamokai. Rengimasis pamokai. Pamokos tobulinimo galimybės. Mokymosi rezultatų tikrinimo bei vertinimo problema, funkcijos, principai, metodai. Papildomas ugdymas: tikslai, principai, metodai, formos. Tobulinimo kryptys. Auklėjimas, jo esmė, specifika, santykis su mokymu. Klasės auklėtojas, jo pagrindinės veiklos sritys. Klasės auklėtojo vieta ugdymo procese. Mokinių ir studentų saviugda. Mokytojo saviugda. Saviugdos etapai. Mokinių ir studentų savivalda, jos įgyvendinimo keliai. Pilietinis ir tautinis ugdymas, jo svarba, tikslai, uždaviniai, metodai. Dorovinio ugdymo paskirtis ir problemos. Dvasingumo ugdymas įvairiuose mokomuosiuose dalykuose. Mokyklos, klasės, grupės bendruomenė, įtaka asmenybei, santykiai grupėje. Saugumo problema institucijose.
    Pedagogika, špera(27 puslapiai)
    2008-01-16
  • Pedagogika (35)

    Ugdymas-socialinis reiškinys. Sudėtinės ugdymo dalys ir sritys. Pedagogika - ugdymo mokslas. Pagrindinės šio mokslo sąvokos. Pedagogika- mokslas ir menas. Pedagogikos mokslų sistema. Pedagogikos mokslų sistema. Pedagogikos mokslinis tyrimas ir jo metodai. Didaktika-mokymo teorija. Mokymo principai, trumpa jų charakteristika. Mokymo turinys, jam keliami reikalavimai. Pamoka - pagrindinė mokymo forma. Reikalavimai šiuolaikinei pamokai. Mokymo rezultatų tikrinimo ir vertinimo paskirtis, principai ir metodai. Principai. Metodai. Mokytojo profesinis meistriškumas, pašaukimas, pedagogikos taktas. Bendrasis ugdymas, jo esmė, uždaviniai. Protinis lavinimas: esmė, specifika, uždaviniai; protinio lavinimo priemonės ir būdai. Darbinis ugdymas. Darbas kaip ugdymo priemonė. Svarbiausi darbinio ugdymo uždaviniai. Estetinis ugdymas, jo svarba pilnavertei asmenybei. Fizinis lavinimas, jo reikšmė asmenybės vystymuisi. Auklėjimas, jo samprata ir, principai ir metodai. Dorinis auklėjimas, vertybių vaidmuo jame, uždaviniai. Visuomeninis, tautinis ir patriotinis auklėjimas. Šeimyninis auklėjimas. Skatinimai ir bausmės, jų taikymas. Auklėjimo rezultatų nagrinėjimo metodika. Svarbiausi Lietuvos švietimą reglamentuojantys dokumentai.
    Pedagogika, špera(12 puslapių)
    2008-01-25
  • Pedagogika (36)

    Vertinimo metodai. Ugdymo veikėjai ir veiksniai. Ugdymo procesas. Ugdymo proceso dalyviai. Ugdymo daugiamatiškumas. Šeimos vaidmuo vaiko asmenybės ugdyme. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo formos. Tipiškos auklėjimo klaidos. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas. Patarimai mokytojams. Papildomas ugdymas. Renginiai. Mokinių organizacijos. Veiklos organizavimo principai. Klasės auklėtojo paskirtis ir vaidmuo ugdymo procese. Auklėjimo metodai, jų klasifikacija, paskirtis. Klasės bendruomenės kūrimas ir sutelktumo siekimas. Vertinimo metodikos. Grupinio, projektinio, individualaus darbo vertinimo problemos. Dorinis mokinių ugdymas (tikslai, uždaviniai, turinys, metodai, formos). Mokymo procesas (pagrindiniai komponentai, sąvokos).
    Pedagogika, špera(12 puslapių)
    2008-03-22
  • Pedagogika (37)

    Estetinis ugdymas, jo svarba pilnaverčiai asmenybei. Fizinis lavinimas, jo reikšmė asmenybės vystymuisi. Auklėjimas, jo samprata. Auklėjimo principai. Auklėjimo metodai, saviaukla. Dorinis auklėjimas, vertybių vaidmuo jame, uždaviniai. Tautinis, patriotinis ir nacionalinis auklėjimas. Šeiminis ir visuomeninis auklėjimas. Skatinimai ir bausmes. Auklėjimo rezultatų nagrinėjimo metodika. Svarbiausi Lietuvos švietimą reglamentuojantys dokumentai.
    Pedagogika, špera(12 puslapių)
    2008-10-10
  • Pedagogika (39)

    Pedagogika – ugdymo mokslas ir menas. Svarbiausios sąvokos, ryšiai su kitais mokslais. Edukologijos ir pedagogikos santykis, pedagogikos, edukologijos mokslų sistema. Pedagogikos mokslo atstovai. Ugdymo daugiamatiškumas. Ugdymo tikslų problema. Ugdymo tikslų ir uždavinių kėlimo pagrindai. Sudėtinės ugdymo dalys. Asmenybės raida ir ugdymas. Vaiko vystymąsi lemiantys veiksniai. Švietimo sistemos samprata, tikslai, uždaviniai, principai. Švietimą reglamentuojantys dokumentai ir jų charakteristika. Lietuvos Respublikos (LR) švietimo sistemos struktūra, atskirų grandžių charakteristika. Svarbiausios švietimo reformos kryptys, tikslai. Profiliuotas mokymas. Mokinių pažinimo ir mokslinio tyrimo metodai. Pedagoginis eksperimentas. Mokytojas – ugdymas, jo profesiniai ypatumai. Pedagoginis pašaukimas ir sąlygos. Mokytojo atestacija. Didaktika, jos raida. Ugdymo metodai ir būdai. Jų klasifikavimas. Metodų pasirinkimo kriterijai. Pateikite ir charakterizuokite įvairius metodus. Mokymosi metodų parinkimo pagrindai. Tradiciniai ir netradiciniai mokymosi metodai. Ugdymo turinys. Mokyklos ugdymo turinys, struktūra, ypatumai, blokai, koncentrai. Ugdymo turinį apsprendžiantys dokumentai. Mokymo(si) proceso esme, etapai. Mokymo proceso komponentai, funkcijos. Mokymosi veiksniai. Mokymosi motyvai, jų kaitą sąlygojantys veiksniai. Mokymo organizavimo formos. Pamoka, jos privalumai ir trūkumai. Pamokos tobulinimo galimybės. Mokymo kryptys. Produtyvios mokymosi atmosferos sukūrimas. Mokymosi rezultatų tikrinimo bei vertinimo problema, funkcijos, principai. Tikrinimo ir vertinimo metodai. Dažnesnės vertinimo klaidos, vertinimo rūšys. Papildomas ugdymas: tikslai, principai, metodai, formos. Tobulinimo kryptys. Auklėjimas, jo esmė, specifika, ryšys su mokymu. Klasės auklėtojas, jo pagrindinės veiklos sritys. Klasės auklėtojo vieta ugdymo procese. Pedagogikos poveikio būdai ir metodai. Auklėjamasis renginys mokykloje, jo tikslai, organizavimas. Mokinių saviugda (rūšys, būdai). Pedagogo vadovavimas saviugdai. Sąmoninga drausmė ir jos ugdymo pedagogikos sąlygos. Specialiųjų poreikių moksleiviai (hiperaktyvūs, impulsyvūs, nekoncentruojantys dėmėsio) ir korekcinė veikla mokykloje. Pilietiškumo ugdymas, jo svarba, tikslai, uždaviniai, metodai. Dorinis ugdymas, jo pedagoginiai–psichologiniai pagrindai. Šeimos vaidmuo vaiko ugdyme. Šeimos ir mokyklos bendravimas. Mokymas bendradarbiaujant. Projektinis mokymas. Švietimo reformos gairės.
    Pedagogika, špera(13 puslapių)
    2011-08-19
  • Pedagogika (5)

    Klasės auklėtojo paskirtis ir vaidmuo ugdymo procese. Svarbiausio klasės auklėtojo veiklos barai (klasės auklėtojo veiklos planavimas). Papildomas ugdymas. Renginiai, jų kokybės kriterijai. Mokinių organizacijos. Papildomą ugdymą reglamentuojantys dokumentai. Papildomo ugdymo organizavimo formos. Papildomo ugdymo organizavimo principai. Lietuvos jaunimo baltoji knyga. Šeimos vaidmuo vaiko asmenybės ugdyme. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo formos.
    Pedagogika, špera(6 puslapiai)
    2005-11-28
  • Pedagogika (7)

    Pedagogikos mokslas, sistema, pagrindinės sąvokos, žymiausi lietuvių pedagogai. Pedagoginio reiškinio tyrimas, etapai, metodai. Ugdymo institucijos ir veikėjai. Mokyklos ugdomoji galia. Ugdymo tikslas ir uždaviniai: samprata, šiandieninės mokyklos ugdymo tikslai, ugdymo tikslai pamokai, uždaviniai darbui. Ugdymo turinys: struktūra, jį apsprendžiantys dokumentai; pertvarkymas šių dienų mokykloje. Užsienio kalbų ugdymo turinys. Ugdymo principai, klasifikavimas, apibūdinimas. Lietuvos švietimo principai. Ugdymo metodai, klasifikavimas, apibūdinimas, mokymo metodai mokant užsienio kalbų. Mokymo organizavimo formų raida. Mokymo organizavimo formos, jų apibūdinimas. Pamoka - pagrindinė mokymo organizavimo forma. Reikalavimai šių dienų pamokai. Mokymo(-osi) rezultatų tikrinimas ir vertinimas: funkcijos, principai, metodai, problemos. Nepažangumo priežastys ir teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas. Pedagogo profesijos ypatumai. Šių dienų mokytojas. Lietuvos švietimo sistema. Klasės auklėtojas: asmenybė, darbo kryptys, problemos. Mokymosi samprata įvairių mokyklų požiūriu. Pedagoginio darbo specifiškumas ir mokytojo asmenybės problema. Mokytojo asmenybės psichologinės savybės, įvairių psichologijos mokyklų požiūriu. Mokytojas-žmogus. Mokymo metodai, jų taikymas, privalumai ir trūkumai.
    Pedagogika, špera(18 puslapių)
    2006-02-27
  • Pedagogikos istorija

    Pagrindinės ugdymo priemonės senovėje, Pitagoro mokykla, Antikos pedagogika - graikai ir romėnai, Krikščionybės ir Helenizmo mokyklos, Pirmosios mokyklos Europoje, Humanizmo pedagogika, Mokyklos mergaitėms ir berniukams, Discipilina ir bausmių sistema.
    Pedagogika, špera(7 puslapiai)
    2005-02-03
  • Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas

    Sampratos. Specifika. Vaikų tipai. Naujausios ugdymo tendencijos.
    Pedagogika, špera(4 puslapiai)
    2005-12-19
  • Socialinė pedagogika (9)

    Vaikų socialinė padėtis Lietuvoje. Vaikų socialinė politika Lietuvoje (norminiai aktai). Socialinės pedagogikos samprata, objektas, funkcijos. Socialinio pedagogo profesinės veiklos kryptys. Socialinio ugdymo tikslai, metodai. Rizikos grupių vaikai. Socialinė-pedagoginė parama jiems. Visuomenės raidos ypatumai įtakojantys vaikų socialinį ugdymą. Pasaulėžiūros ir pilietinio ugdymo esmė. Individualus socialinis darbas. Socialiniai pedagoginiai tyrimų metodai. Komunikacijos ir bendravimo reikšmė socioedukaciniame darbe. Vaiko globos ir ugdymo institucijų Lietuvoje sistema. Vaiko užimtumo ir laisvalaikio politika Lietuvoje. Socialinis ugdymas grupėje. Narkomanijos prevencija, kaip sociokultūrinė problema. Vaikų nusikalstamumo prevencijos kryptys ir sistema. Laisvalaikio kultūros formavimas, jos įtaka vaikų ugdymui. Demokratinės vertybės ir principai darbe su vaikais ir jaunimu. Vaikų prievartos rūšys bei prievartos paplitimas. Vaikų prievartos požymiai, pagalba vaikui, patyrusiam prievartą. Vaikų prievartos prevencija. Vaiko teisės ir pareigos. Socialinės atskirties grupės. Gatvės vaikai. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo politika ir principai. Specialiųjų poreikių vaikų socialinio ugdymo specifika Lietuvoje ir Vokietijoje. Socialinė parama, integruojant ir adaptuojant ugdymo institucijose specialiųjų poreikių vaikui. Mokyklos ir socialinio darbuotojo bei šeimos bendradarbiavimas. Vaiko socialinis ugdymas šeimose. Mokymosi motyvacija. Komandinio darbo reikšmė socialiniame ugdyme. Vaikų socialinis ugdymas Dienos centruose. Vaikų ir paauglių socialinis ugdymas globos namuose.
    Pedagogika, špera(20 puslapių)
    2008-03-02
  • Sveikatos ugdymas (10)

    Pagrindinių sensorinių sistemų problemos. Regėjimo ir klausos saugojimas. Dažniausi regos ir klausos sutrikimai, jų priežastys ir pasekmės. Akių ir ausų sužeidimai, svetimkūniai, pirmoji pagalba. Regėjimo ir klausos problemų ankstyvas išaiškinimas, sutrikimų profilaktika. Akių mankšta, regos higienos įgūdžių formavimas. Triukšmo mažinimo politika. Pedagogo darbo ypatumai, ugdant vaikus su sutrikusia rega ir klausa. Kvėpavimo organų problemos. Taisyklingo kvėpavimo reikšmė. Mokymas taisiklingai kvepuoti. Gryno oro reikšmė sveikatai ir darbingumui. Kvėpavimo sutrikimų priežastys ir pasekmės, profilaktika. Pirma pagalba dusulio metu. Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos. Širdies ir kraujagislių augimo ypatumų sąlygoti sutrikimai (pulso ir kraujospūdžio pakitimai, širdies ūžesiai...), jų išaiškinimas. Juvenilinės hipertonijos priežastys, požymiai, prevencija. Įgimtos ir įgytos širdies ligos. Vaikų, sergančių šiomis ligomis, stebėjimas mokykloje, tausojančio režimo sudarymas, fizinio ir protinio krūvio kontrolė. Pirmoji pagalba apalpus. Reanimacijos principai. Šalinimo organų sistema. Šalinimo procesų reikšmė. Šalinimo procesų sutrikimai. Naktinis šlapimo nelaikymas, jo profilaktika. Odos problemos. Odos higienos reikšmė ligų prevencijoje. Alergijų prevencija. Alergenai, alergijų tipai, pirma pagalba ūminių ir sunkių alerginių būklių metu. Alergijų profilaktika. Infekcinių ligų. Infekcinių ligų ypatumai. Infekcinių ligų paplitimas, klasifikacija. Bendrosios ir specialiosios profilaktinės priemonės ugdymo įstaigose. AIDS problema pasaulyje ir Lietuvoje. Ugdymo įstaigų darbuotojų vaidmuo, užkertant kelią infekcinių ligų plitimui. Psichikos sveikata. Psichikos sveikatos samprata. Psichikos sveikatą tausojantys ir bloginantys veiksniai. Nuolatinio streso įtaka sveikatai, streso valdymas. Elgesio sutrikimai. Vaikų neurozės, jų priežastys,pasireiškimo formos ir prevencija. Nerviniai valgymo sutrikimai. Gyvenimo (socialinių įgūdžių) ugdymas. Priklausomybių prevencija. Priklausomybės apibūdinimas ir pagrindiniai požymiai. Priklausomybių rūšys. Narkotinių medžiagų vartojimo paplitimas, vartojimo priežastys ir pasekmės. Narkotikų rūšys ir poveikis. Narkomanijos ir AIDS ryšys. Ankstyvo narkotikų vartojimo išiaškinimo reikšmė. Pirminė narkomanijos prevencija, pagrindiniai principai. Prevencijos programos. Prevencija šeimoje, mokykloje ir bendruomenėje. Ugdymo proceso higiena: higienos reikalavimai pamokų tvarkaraščiui, pamokoms, pertraukoms, kontroliniams darbams, užklasinei veiklai. Mokinių protinis darbingumas ir jį lemiantys veiksniai. Nuovargis ir pervargimas. Pervargimo priežastys ir profilaktika. Dienotvarkės reikšmė ir sudarymo principai. Ugdymo institucijų higiena. Higienos reikalavimai patalpoms, baldams ir įrangai. Mikroklimato ir apšvietimo higiena. Pedagogo profesinė higiena. Oro, vandens, dirvožemio taršos, radiacijos įtaka sveikatai, profilaktinės priemonės. Gamtinių veiksnių panaudojimas sveikatai gerinti. Grūdinimasis, jo reikšmė. Lytis ir lytinis ugdymas. Lytinis brendimas ir branda. Organizmo pokyčiai lytinio brendimo metu. Ankstyvi lytiniai santykiai ir jų pasekmės. Lytiniu keliu plintančios infekcijos ir jų prevencija. Lytinio ugdymo reikšmė, tikslai ir turinys.
    Pedagogika, špera(12 puslapių)
    2010-05-17
  • Sveikatos ugdymas (6)

    Sveikatos ugdymo kurso tikslai, reikšmė ir turinys. Integruotas sveikatos kursas mokykloje. Sveikatos ugdymo modelis. Mokyklos uždaviniai saugant ir ugdant moksleivių sveikatą. Sveikatos samprata. Sveikatą lemiantys veiksniai. Šiuolaikinės Lietuvos gyventojų sveikatos problemos. Moksleivių sveikatos problemos. Sveikatos lapas mokykloje, jo svarba. Moksleivių sveikatos vertinimo kriterijai. Moksleivių sveikatos grupės. Medicininio fizinio pajėgumo grupės. Mokyklos sveikatos priežiūros darbuotojo (slaugytojo) pareigos. Vaiko raida, jos etapai. Organizmo raidos dėsningumai. Organizmas, kaip visuma. Organizmo ryšys su aplinka. Šiuolaikiniai raidos ypatumai. Fizinė sveikata, jos rodikliai. Fizinės raidos įvertinimas. Brandumas mokyklai, jo nustatymas ir įvertinimas. Paveldėjimo, aplinkos ir gyvensenos įtaka sveikatai. Ligos samprata, priežastys, rūšys. Vidinės ligų priežastys. Organizmo reaktyvumas. Alergija. Judamasis aparatas, jo funkcijos. Judėjimo reikšmė. Fizinis aktyvumas. Hipokinezija ir hiperkinezija, jų priežastys ir įtaka sveikatai. Moksleivių fizinio aktyvumo formos. Kaulas, jo sandara ir amžiaus ypatumai. Griaučiai, jų raida. Laikysena, jos formavimasis. Taisyklinga laikysena. Laikysenos sutrikimai, jų priežastys. Moksleivių stuburo deformacijos, jų priežastys ir prevencija. Pėda, jos formavimasis. Plokščiapadystė, jos priežastys ir prevencija. Higienos reikalavimai mokykliniams baldams. Mokyklinis suolas. Suolų dydžiai ir jų parinkimas. Higienos reikalavimai baldų sustatymui klasėje. Dirbtuvių, laboratorijų baldai, jų parinkimas. Higienos reikalavimai kompiuterių klasės įrengimui. Mokyklos patalpų mikroklimatas. Mikroklimato rodiklių nustatymas ir įvertinimas. Mokyklos patalpų mikroklimato reguliavimas. Vėdinimas, jo įvertinimas ir taisyklės. Mokyklos patalpų apšvietimas, jo įtaka sveikatai ir darbingumui. Natūralaus ir dirbtinio apšvietimo įvertinimas. Kraujas, jo sandara ir funkcijos. Kraujo grupės. Donorystė. Dažniausiai pasitaikančios vaikų kraujo ir kraujo gamybos organų ligos, jų priežastys ir prevencija. Imunitetas, jo reikšmė. Imuniteto rūšys. Nespecifinis imunitetas, jo ryšys su gyvensena. Grūdinimasis, jo reikšmė sveikatai. Pagrindinės grūdinimosi taisyklės. Infekcija. Infekcinių ligų sukėlėjai, jų rūšys ir ypatumai. Infekcinių ligų plitimo keliai. Dažniausios oro-lašinės infekcijos. Oro-lašinių infekcijų prevencija. Tuberkuliozė. Tuberkuliozės problema Lietuvoje. Prevencinės priemonės mokykloje. Žarnyno infekcijos ir helmitozės. Užsikrėtimo keliai ir prevencija. Kraujo (transmisinės) infekcijos. Prevencinės priemonės. Supratimas apie specifinį imunitetą. Vakcinacija, jos reikšmė. Infekcinių ligų prevencija mokykloje. Bendrosios ir specialios priemonės. Mokytojo vaidmuo infekcinių ligų prevencijoje. Kraujo apytakos sistema. Dažniausiai pasitaikantys kraujo apytakos sutrikimai mokykliniame amžiuje, priežastys ir prevencija. Pulso ir kraujo spaudimo nustatymas ir įvertinimas. Kvėpavimo organai. Kvėpavimas. Taisyklingo kvėpavimo reikšmė. Kvėpavimo organų ligos ir jų prevencija. Virškinimo organai. Virškinimas, jo reikšmė. Dantys. Dantų problemos, jų priežastys, prevencija. Burnos higiena. Virškinimo sutrikimai ir jų priežastys. Virškinimo organų ligos, jų prevencija. Supratimas apie medžiagų apykaitą ir mitybą. Pagrindinės maisto medžiagos, jų svarba. Sveika mityba. Sveikos mitybos principai ir taisyklės. Sveikos mitybos principų pažeidimų pasekmės. Šalinimo procesai, jų reikšmė. Šalinimo organai. Šlapimo organų sistema. Vaikų šlapinimosi sutrikimai, jų priežastys. Šlapimo organų ligų priežastys ir prevencija. Oda, jos funkcijos. Odos priežiūros ir asmens higienos reikšmė užkrečiamų ligų prevencijai. Sensorinės sistemos, jų reikšmė. Sensorinės sistemos sandara. Regos sensorinės sistemos reikšmė ugdyme. Dažniausi moksleivių regos sutrikimai, jų priežastys ir prevencija. Organizmo reguliacinės sistemos.
    Pedagogika, špera(17 puslapių)
    2007-04-05
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
  • 3
Puslapyje rodyti po