Pedagogikos diplominiai darbai (56 darbai)

Įvadas. Mokymosi prieinamumo modeliavimas. Mokymosi nauda ir reikšmė. Mokymosi motyvacijos pagrindiniai principai. Mokymasis ir mokymosi motyvacija žinių visuomenėje ir Nuotolinio (distancinio) mokymosi plėtra. Išvados.

Įvadas. Tyrimo tikslas– plačiau susipažinti su tėvų ir mokinių santykių dinamika, tų santykių įtaka ugdymosi procesui pradinėse klasėse ir paauglystėje. Analitinė dalis. Mokinių santykių su tėvais charakteristika. Šeimos samprata. Emocijų reikšmė pradinuko ir paauglio asmenybės formavime. Tarpusavio santykiai šeimoje. Mokinių ir tėvų bendravimo ypatumai paauglystėje. Tėvų reikalavimai vaikams ir poveikio būdai. Vaikų santykiai su tėvais nepilnose šeimose. Tiriamoji dalis. Mokinių ir tėvų santykių dinamika ir jos įtaka ugdymosi procesui. Išvados ir pasiūlymai. Informacinių šaltinių sąrašas. Anotacija. Priedai (2).

Įvadas. Naujų žinių formavimo pradinėse klasėse teorinės prielaidos. Pradinuko psichinės ir fizinės raidos ypatybės. Naujų žinių pobūdis pradiniame mokykliniame amžiuje. Vaiko patirtis kaip prielaida naujų žinių formavimui(si). Vaikui aktuali veikla ir naujos žinios. Naujų žinių formavimo remiantis muzikine veikla ypatybės. Vaiko muzikinė raiška ir naujos žinios vaikui aktualioje veikloje. Vaiko muzikinės veiklos integracinis pobūdis. Muzikinė veikla – žinių šaltinis ir žinojimo forma. Naujų žinių formavimo(si) per muzikinę veiklą praktikos tyrimas. Tyrimo organizavimas ir imties charakteristika. Pedagogų požiūrio į naujų žinių formavimą per muzikinę veiklą tyrimas. Vaikų požiūrio į naujų žinių formavimą per muzikinę veiklą tyrimas. Išvados.

Įvadas. Papildomas ugdymas. Papildomo ugdymo samprata ir pagrindiniai principai. Meninis ugdymas. Meninės kompetencijos samprata. Kūrybiškumo ugdymo svarba papildomo ugdymo užsiėmimuose. Papildomo muzikinio ugdymo reikšmė ir ypatumai bendrojo lavinimo mokykloje. Muzikinių gabumų problema mokant muzikos papildomame ugdyme bendrojo lavinimo mokykloje. Papildomo dailės mokymo reikšmė ir ypatumai bendrojo lavinimo mokykloje. Vaidybinė veikla. Choreografinė veikla. Išvados. Išvados. Tyrimas. Tyrimo duomenų analizė. Tyrimo išvados. Santrauka. Priedas (1).

Įvadas. Paauglių statuso įtaka jų asmenybės formavimuisi. Paauglių statusas klasėje ir jų tarpusavio santykiai. Mokinio statusą klasėje lemiantys veiksniai. Žemo statuso mokinių charakteristika. Bendraamžių įtaka paauglių asmenybės formavimuisi. Žemo statuso mokinių adaptacijos galimybės. Paauglių statuso tyrimų organizavimas, eiga ir rezultatų analizė. Tyrimų organizavimas ir metodika. Kontingento analizė. Paauglių tyrimo duomenų analizė. Nepatenkinamo statuso poveikio paaugliams analizė. Žemo statuso mokinių sociopedagogizacijos galimybės. Pedagoginių santykių poveikis statusui. Socialinio pedagogo vieta mokinių statuso gerinimo sistemoje. Išvados.

Informatikos mokymas pagrindinėje mokykloje. Informatikos mokymas Lietuvos mokyklose. Papildomo ugdymo koncepcija. Papildomo informatikos mokymo tikslai ir uždaviniai. Jaunesniojo amžiaus vaikų psichologiniai ypatumai. Tyrimo rezultato analizė. Techninė mokyklų bazė. Pedagogai. Papildomam informatikos mokymui skirtų valandų skaičius. Papildomų informatikos užsiėmimų turinys. Papildomų informatikos užsiėmimų planai. Papildomo informatikos ugdymo programa 5 klasei. Papildomo informatikos ugdymo programa 6 klasei. Papildomo informatikos ugdymo programa 7 klasei. Papildomo informatikos ugdymo programa 8 klasei. Papildomo informatikos ugdymo programa 9 klasei. Papildomo informatikos ugdymo programa 10 klasei. Išvados. Darbas iliustruotas lentelėmis, diagramomis.

Bakalauro darbo santrauka. Įvadas. Patyčių tarp bendraamžių paplitimo problema mokykloje. Patyčios kaip agresyvaus elgesio išraiška. Dominuojančios patyčių formos ir kryptys. Patyčių, agresijos raiška skirtinguose vaiko amžiaus tarpsniuose. Šeimos auklėjimo ypatumai lemiantys patyčių pasireiškimą Bendraamžių tarpusavio santykiai patyčių raiškos procese. Mokyklos bei visuomenės informavimo priemonių įtaka patyčių raiškai bendraamžių tarpe. Galimos patyčių pasekmės bei prevencinis vaiko saugumo mokykloje užtikrinimas. Prevencinės vaiko saugumo užtikrinimo priemonės ir būdai. Vaikų patyčių mokykloje tyrimo rezultatai, jų analizė ir interpretacija. Pilnose ir nepilnose šeimose augančių vaikų patyčių reiškinio palyginimo rezultatai. Patyčių apraiškų tarp vaikų rezultatai lytiškumo aspektu. Vaikų išgyvenančių patyčias atvejo tyrimo rezultatai. Išvados. Rekomendacijos. Summary.

Įvadas. Patriotinis auklėjimas švietimo kaitos kontekste. Šiuolaikiniai ugdymo teoretikai apie patriotizmą. Patriotinio auklėjimo apibrėžtis švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose. Patriotinis auklėjimas Lietuvos kultūros ugdymo mokslo pagrindėjų darbuose. S. Šalkauskio ir A. Maceinos patriotizmo samprata. Patriotizmo ir kosmopolitizmo santykis. Patriotinio auklėjimo veiksniai. Tautos praeities pažinimas kaip patriotinio auklėjimo priemonė. Kraštotyra – galimybė pažinti savo tautą. Nūdienos pradinė mokykla – patriotinio auklėjimo veiksnys. Patriotinio auklėjimo pradinėje mokykloje tikslai, uždaviniai, turinys. Patriotinio auklėjimo pradinėje mokykloje metodai ir formos. Mokytojo vaidmuo patriotinio auklėjimo procese. Pradinių klasių moksleivių požiūris į patriotizmą. Tyrimo esmė ir metodai. Tyrimo rezultatai. Išvados.

Įvadas. Pedagoginių veiksnių įtaka pradinuko ugdymui. Mokymosi motyvacija. Mokymosi motyvacijos žadinimo būdai ir skatinimas. Vertinimas. Kūrybiškumas. Mokymo metodai. Netradiciniai mokymo metodai. Pagrindinės psichologijos kryptys pamokoje. Bendravimo poreikis. Valdžios poreikis. Palankumo poreikis ir kitokie individo motyvai. Socialinių įgūdžių valdymas. Mokyklos socialinis klimatas. Pedagoginių, socialinių, psichologinių veiksnių įtakos tyrimas pradinuko ugdymui. Išvados. Išnašos. Darbas iliustruotas diagramomis.

Įvadas. Darbo tikslas: Atskleisti pedagogų (auklėtojų) profesinį pašaukimą ir jo raišką. Profesinio pašaukimo ir profesijos pasirinkimo problema. Profesinio pašaukimo samprata ir paskirtis. Profesijos pasirinkimą lemiantys veiksniai ir jį sąlygojantys motyvai. Idealusis profesinio pašaukimo modelis. Pedagogo profesiniai ir asmeniniai bruožai. Pedagoginio pašaukimo ugdymo tikslai. Profesinė pedagoginė kompetencija. Pedagogų (auklėtojų) profesinio pašaukimo ir jo raiškos tyrimas. Tyrimo metodika ir eiga. Tyrimo duomenų analizė. Tyrimo rezultatų aptarimas. Išvados. Santrauka. Summary. Priedai (4 psl.)

Pedagogų socialinės kompetencijos svarba profesinėje veikloje. Pedagogų socialinės kompetencijos ypatumai pradinėje mokykloje. Pedagogų vertybinės nuostatos. Gebėjimas pažinti mokinį bei socialinę aplinką. Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių plėtojimas. Svarbiausi pedagogo asmenybės bruožai. Pedagogų kvalifikacijos ir socialinės kompetencijos tobulinimas. Pedagogų socialinės kompetencijos ugdymo empirinis tyrimas. Tyrimo organizavimas. Tyrimo rezultatai ir analizė. Pedagogų nuomonė apie socialinės kompetencijos ugdymo ypatumus pradinėje mokykloje. Mokyklos vadovo požiūris į pedagogų socialinę kompetenciją ir jos plėtojimo galimybes. Išvados.

Įvadas. Profesijos ir karjeros pasirinkimas istorinėje raidoje. Profesijos pasirinkimai užsienio šalyse ir Lietuvoje. Profesijos pasirinkimo tyrimai užsienio šalyse. Profesijos pasirinkimo tyrimai Lietuvoje. Profesijos pasirinkimo metodų teorinės problemos. Jaunimo įsijungimas į visuomenės socialinę struktūrą. Karjeros modeliai. Profesijos pasirinkimą sąlygojantys veiksniai. Pagrindiniai pasirengimo karjerai principai. Mokinių rengimosi karjerai svarba. Tyrimas apie mokinių rengimąsi karjerai. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatai. Išvados. Priedai (5).

Įvadas. Teoriniai reklamos nagrinėjimo aspektai. Reklamos apibūdinimas, esmė ir reikšmė. Reklamos istorijos apžvalga. Reklamos teorijų apžvalga. Reklamos sklaidos galimybės. Reklamos įtaka vaikų psichikai. Reklamos įtaka suaugusiems. Reklamoje vyraujantys portretai. Tyrimo metodika ir rezultatai. III klasės mokinių perkeltinės prasmės suvokimo ypatumai. Tėvų nuomonė apie reklamos poveikį vaikams. Mokytojų nuomonė apie reklamos poveikį pradinukams. Išvados. Rekomendacijos. Priedai (4).

Įvadas. Saviraiškos svarba ir galimybės. Savarankiškos veiklos formų mokykloje tyrimas. Visuomenei naudingos veiklos formų mokykloje tyrimas. Mokyklos Savivaldos moksleivių gyvenime tyrimas. Projektinės veiklos įvairovės mokykloje tyrimas. Išvados.

Santrauka. Raktiniai žodžiai. Įvadas. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti socialinės pedagoginės pagalbos būdus sprendžiant vaikų tarpusavio priekabiavimo problemą. Vaikų tarpusavio priekabiavimo apibrėžtis teoriniu aspektu. Priekabiavimo tarp vaikų problema ir paplitimas. Priekabiaujančiųjų vaikų elgesio priežastys. Priekabiavimo pasekmės priekabiavimo aukoms. Socialinės pedagoginės pagalbos būdai sprendžiant vaikų tarpusavio priekabiavimo problemą. Socialinės pedagoginės pagalbos modelio lygmenys. Priekabiavimo prevencija globos įstaigose. Socialinės pedagoginės pagalbos tyrimas sprendžiant vaikų tarpusavio priekabiavimo problemą. Tyrimo metodika. Tyrimo analizė. Išvados. Pasiūlymai.

Įvadas. Vertybinės orientacijos ir jų funkcionavimas visuomenėje. vertybės sąvoka ir jos aiškinimai. Vertybių savybės ir jų gyvavimo ciklas. Vertybinių orientacijų funkcionavimo ypatumai sociume. Paauglio gebėjimas internalizuoti vertybes. Vyresnių klasių moksleivių aplinkos analizė. Šeima, kaip pirminė socializacijos institucija. Mokykla, kaip antrinė socializacijos institucija. Bendraamžių grupių poveikis. Televizijos poveikio analizė. Socialinės aplinkos poveikis vyresnių klasių moksleivių vertybinėms orientacijoms tyrimas. Tyrimo išvados. Rekomendacijos. Išvados. Priedas.

Įvadas. Tikslas: išanalizuoti socialinės pagalbos poreikį emigravusių tėvų vaikams. Emigracijos problema. Emigracijos priežastys. Psichosocialinės pasekmės emigravusių tėvų mokyklinio amžiaus vaikams. Teikiamos socialinės pagalbos emigravusių tėvų vaikams ypatumai. Psichosocialinių sunkumų, kylančių emigravusių tėvų vaikams tyrimas. Tyrimo organizavimo metodika. Tyrimo rezultatų analizė. Sunkumai būdingi emigravusių tėvų vaikams. Sunkumai kylantys dirbant su emigravusių tėvų vaikų globėjais. Mokykloje teikiama pagalba emigravusių tėvų vaikams. Emigravusių tėvų vaidmuo sprendžiant jų vaikams iškilusias problemas. Emigravusių tėvų ryšių palaikymas su jų vaikais, globėjais bei darbuotojais. Išvados ir pasiūlymai. Santrauka. Priedai: anketos (5 psl.)

Įvadas. Pagrindinės sąvokos ir terminai. Šeimos, kaip pirmosios vaiko ugdymo institucijos, teorinė apžvalga. Šeimos samprata. Šeimos funkcijos. Probleminės šeimos teorinė apžvalga. Tėvų globos netekties priežastys. Probleminės šeimos vaikams būdingi bruožai. Socialinio darbo metodų taikymas, dirbant su probleminėmis šeimomis. Socialinio darbuotojo veikla, taikant socialinio darbo metodus Švenčionių antrojoje vidurinėje mokykloje. Individualus darbas. Socialinis darbas grupėje, komandinio darbo svarba. Socialinis darbas bendruomenėje. Socialinio darbo metodų taikymo galimybes, dirbant su probleminėmis šeimomis Švenčionių antrojoje vidurinėje mokykloje. Tyrimo charakteristika. Tyrimo rezultatų analizė. Išvados. Priedai (5).

Įvadas. Darbo tikslas – atskleisti sociokultūrinės aplinkos įtaką paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui. Sociokultūrinės aplinkos įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui teoriniai aspektai. Sociokultūrinės aplinkos samprata. Paauglių vertybinės nuostatos. Paauglystės amžiaus tarpsnio charakteristika. Paauglio santykio su aplinka ypatumai. Šeimos įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui. Mokyklos įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui. Bendraamžių įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui. Masinės kultūros įtaka paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui. Sociokultūrinės aplinkos įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui tyrimas. Tyrimo organizavimas ir metodika. Tyrimo rezultatų analizė. Sociokultūrinės aplinkos įtaka dvasinių vertybių pasirinkimui: paauglių ir pedagogų požiūrių analizė. Šeimos įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui analizė. Mokyklos įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui analizė. Bendraamžių įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui analizė. Masinės kultūros įtakos paauglių dvasinių vertybių pasirinkimui analizė. Paauglių dvasinių vertybių pasirinkimo vertinimas. Išvados. Santrauka. Summary.

Įvadas. Hiperaktyvių vaikų samprata. Hiperaktyvumo priežastys. Šeimos ir ugdymo institucijos bendradarbiavimas ugdant hiperaktyvų vaiką. Hiperaktyvus vaikas šeimoje. Hiperaktyvus vaikas mokykloje. Hiperaktyvių vaikų elgesio koregavimas. Šeimos ir ugdymo institucijų bendradarbiavimas ugdant hiperaktyvų vaiką praktinis tyrimas. Tyrimo metodika ir organizavimas. Anketinės apklausos duomenų analizė ir aptarimas. Tėvų nuomonė apie bendradarbiavimą su ugdymo institucija, ugdant hiperaktyvų vaiką. Mokytojų nuomonė apie bendradarbiavimą su šeima, ugdant hiperaktyvų vaiką. Išvados. Rekomendacijos. Santrauka. Summary. Priedas (Anketa).