Pedagogikos referatai (557 darbai)

Įvadas. Mokymosi veiklos tipas. Suaugusiųjų švietimo įstaigos. Įstatymai, kiti dokumentai, reglamentuojantys institucijos veiklą. Veiklos formos. Baigus mokymo įstaigą gaunamas (negaunamas) valstybės pripažįstamas baigimo dokumentas. Formalusis švietimas. Problemos, su kuriomis susiduria tiek suaugusiųjų mokymą organizuojančios įstaigos, tiek jose besimokantys suaugusieji. Suaugusiųjų švietimo grupiniai mokymosi metodai. Suaugusiųjų švietimo aktyvieji grupiniai mokymo(si) metodai. Minčių lietus. Ūžesio grupės. Debatai. Metodo privalumai. Metodo trūkumai. Grupės diskusija. Klausymasis ir stebėjimas. Panelinė diskusija. Projektai ir atvejų (analizė) studijos. Vaidmenų atlikimas. Imitacijos ir žaidimai (varžytuvės). Seminaras. Sniego gniūžtė. Vizitai, kelionės, teminės išvykos. Darbo grupės. Terapinės grupės. Suaugusiųjų švietimo pasyvieji grupiniai mokymo(si) metodai. Paskaita. Kompiuterinis mokymasis.

Įvadas. Suaugusiųjų švietimo ypatumai pagrindinėse mokymosi teorijose. Bihevioristinė mokymosi teorija. Kognityvinė mokymosi teorija. Humanistinė mokymosi teorija. Konstruktyvistinė mokymosi teorija. Mokymosi teorijų bendra sąveika. Išvados.

Įvadas. Mokymasis visą gyvenimą. Suaugusiųjų švietimo prieinamumo didinimas. Tėvų švietimas. Išvados. Priedai (1).

Įvadas. Suaugusiųjų švietimo principai. Suaugusiųjų švietimas Lietuvoje, jo pricipai. Išvados.

Įvadas. Darbo tikslas: Suomijos ir Danijos švietimo sistemų palyginimas. Suomijos ir Danijos švietimo sistemų lyginamoji analizė. Lentelė: Suomija, Danija: Švietimo sistemos struktūra. Ikimokyklinis ugdymas. Bendrasis lavinimas. Bendrasis aukštesnysis vidurinis lavinimas. Aukštasis mokslas. Suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymas. Mokytojų rengimo sistema. Švietimo sistemos valdymas. Švietimo sistemos finansavimas. Išvados. Priedai (2).

Susiliejantis mokymas (ugdymas)(pagal N.M.Grenstad). Atradimo metodai susiliejančio ugdymo procese. Vaizduotė ir jos panaudojimas. Vaizduote ir realybė. Dalykinės medžiagos pateikimo ypatumai. Susidomėjimas. Susiliejantis ugdymas. Susiliejančio ugdymo principai.

Įvadas. Asmenybė samprata, jos ugdymo strategijos. Istorinės ištakos. Holistinė pedagogika. Susiliejantis ugdymas. Jausmai – didelė jėga. Vaizduotė ugdymo procese. Pojūčiai, įsivaizdavimas ir emocinės reakcijos. Susiliejančio ugdymo procesą skatinantys darbo būdai. Susidomėjimas kaip procesas. Asmeninis žinojimas. Išvados. Išnašos.

Įvadas. Dainavimo reikšmė ikimokykliniame amžiuje. Pirmieji kūdikio gyvenimo metai. Antrieji vaiko gyvenimo metai. Tretieji vaiko gyvenimo metai. Ketvirtieji vaiko gyvenimo metai. Penktieji gyvenimo metai. Šeštieji vaiko dainavimo metai. Ketverių – šešerių metų vaikų pagrindinių muzikinių gebėjimų lygis ir ypatumai. Išvados. Išnašos.

Sveikatos saugojimo kompetencijos ugdymo prioritetai. Pedagogo veiklos kryptys. Supratimo apie sveikatą ugdymo būdai. Ugdomieji žaidimai. Vaidmeniniai žaidimai. Tradiciniai žaidimai ir žaidimai su taisyklėmis. Žaidimai kvėpavimui stiprinti. Išvados.

Įvadas. Sveikatos ugdymas. Sveikata. Mokinių sveikatos užtikrinimas. Mokinių sergamumas. Mokinių fizinis išsivystymas. Fizinio išsivystymo nustatymas. Sveikatos grupės. Medicininės grupės. Specialiosios medicininės mokinių grupės. Higiena mokykloje. Higienos svarba. Mokymo proceso organizavimas. Klasės mikroklimatas ir apšvietimas. Mokinių susodinimas ir laikysena. Fizinis lavinimas – sveikatos stiprinimas. Kūno kultūra – sveikatos ugdymo dalis. Saugių mankštos pratimų parinkimas. Veiklos ir poilsio higiena. Veiklos ir poilsio elementai. Dienos režimas. Mokinio mityba. Organizmo grūdinimas. Asmens higiena. Kūno priežiūra. Aprangos higiena. Avalynės higiena. Žalingi įpročiai ir jų profilaktika. Rūkymas ir jo profilaktika. Alkoholio žala sveikatai. Narkomanijos problemos. Išvados.

Sveikos gyvensenos samprata. Sveikos gyvensenos vaikų l/d. sistema Vilniaus mieste. Rytinės mankštos poveikis vaiko dienos darbingumui. Grūdinimasis. Sveika mityba. Higieninių įgūdžių formavimas vaikų darželyje. Vaikų poilsis ir laisvalaikis. Saugi ir sveika aplinka vaikų darželyje. Klaipėdos l/d. "Želmenėlis" sveikos gyvensenos ugdymo programos apžvalga. Vaikų sveikatos stiprinimas Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų l/d. Išvados.

Įvadas. Kas yra sveikatas? Vaikščiok, sėdėk ir stovėk tiesiai. Mityba. Miegas ir poilsis. Rankų plovimas. Taisyklingos laikysenos ugdymas. Išvados.

Šeima besikeičiančioje visuomenėje. Šeima kaip tautos ir visuomenės pirmoji ir svarbiausioji socialinė santalka. Tradicinės ir modernios šeimos interpretacijos. Šeima demografijos veidrodyje. Šeimos dabartinė situacija: krizė ar naujas raidos etapas? Socialinių deformacijų pavojai ir šeimos atstatymo strategijos. Išvados.

Įvadas. Šeima ir jos funkcijos. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo svarba ir nauda. Darbo su šeima formos. Mokinio šeimos pažinimo metodai. Mokyklos ir šeimos partnerystės problemos. Išvados.

Įvadas. Ugdymo tikslai. Šeimoje ugdomos vertybės. Dorovės bruožų ugdymas ir tėvų autoritetas. Šeimos psichologinis klimatas. Vaikų elgesio ydos. Išvados.

Įvadas. Šeimos samprata. Šeimos funkcijos. Vaikų gimdymas. Vaikų auginimas. Etnoso tęstinumo funkcija. Ūkinė ir ekonominė šeimos funkcija. Rekreacinė šeimos funkcija. Komunikacine funkcija. Emocinė–reguliuojanti šeimos funkcijos. Seksualinė funkcija. Dorinis asmenybės ugdymas šeimoje: samprata ir tyrimo objektas. Ugdymo reikšmė. Šiandienė šeima. Ugdymas šeimoje. Motinos ir tėvo vaidmuo. Išvados.

Įvadas. Fizinės bausmės vaikų auklėjime ir jų apibrėžimas. Fizinės bausmės ir fizinė prievarta prieš vaikus. Fizinių bausmių kilmė. Fizinių bausmių įtaka vaiko raidai. Fizinėmis bausmėmis baudžiamų vaikų asmenybės raidos ypatumai. Socialinės adaptacijos sunkumai. Išvados.

Įvadas. Ką vaikui suteikia šeima? Šeimos funkcijos. Šeima – pirmoji ugdymo institucija. Vaikų vaidmenys šeimoje. Vaikų socialiniai vaidmenys. Tėvų požiūris į ugdymą. Socializacijos tipai. Ar tėvai rūpinasi vaikų ugdymu? Kai tėvai netenka kantrybės. Išvados. Priedai (8).

Įvadas. Tikslas – išanalizuoti šeimą kaip vaiko socializacijos instituciją. Šeimos samprata. Šeimos poreikiai. Socializacijos samprata ir esmė. Socializacija kaip adaptacija ir interiorizacija. Organizuota (tikslinga) ir neorganizuota (stichinė) socializacija. Šeima- vaiko socializacijos mikroaplinka. Ankstyvojo amžiaus vaiko saviraiška- socializavimosi šeimoje. Padarinys. Nepilna šeima. Išvados.

Įvadas. Darbo tikslas: Aprašyti šeimos svarbą vaiko ugdymui. Šeimos funkcijos. Šeimos vaidmuo ankstyvojo amžiaus vaiko saviraiškai. Šeimos svarba paauglystėje. Išvados.