(557 darbai)
(25 puslapiai)
Įvadas. Ugdymo uždaviniai ir jų klasifikacijos. Ugdymo uždavinių samprata ir klasifikavimas. Ugdymo uždavinių turinys. Bendrasis ugdymo tikslas ir bendrieji uždaviniai. Ugdymo tikslų ir uždavinių įgyvendinimas. Įgyvendinimo sąlygos. Tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai. Asmenybės saviugda. Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Pašauktieji iš prigimties ugdymo veiksniai. Šeima – kintanti ugdymo institucija. Valstybingumo ir tautiškumo ugdymas. Religijos įtaka ugdymui. Pašauktieji iš paskirties ugdymo veiksniai. Ugdymo įstaigų kitimas ir vaiko ugdymas. Jaunuomenės ugdymosi organizacijos. Atsitiktiniai ugdymo veiksniai. Draugų įtaka. Kultūros įstaigų reikšmė žmogaus ugdymui. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Analitinė dalis. Bendroji vaikystės socializacija. Tėvo vaidmuo. Charakteris. Kūdikystė. Vaikystė. Paauglystė. Šeimos modelis iki XX amžiaus pradžios. Šeimos modelis šiandien. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Mokymosi procesas. Mokymosi aplinka ir motyvacija. Tinkamos mokymosi aplinkos kūrimas moksliniu požiūriu. Laiko ir erdvės panaudojimas tinkamo mikroklimato kūrimui. Ugdytinių tarpusavio santykiai. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Agresija ir jos rūšys. Agresyvaus elgesio priežastys. Agresyvių vaikų bruožai. Ugdytojų bendravimas ir bendradarbiavimas ugdant agresyvius vaikus. Išvados. Skaityti daugiau(23 puslapiai)
Įvadas. Vadybos ir ekonomikos programų istorija. Vadybos ir verslo administravimo apibrėžimas. Bendra vadybos studijų programa Lietuvos universitetuose. Vadybos ir verslo administravimo bakalauras. Vadybos ir verslo administravimo magistras. Didžiausių Lietuvos universitetų vadybos ir verslo administravimo programų populiarumo tendencijos. Kauno technologijų universitetas. Vilniaus universitetas. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas. Vytauto Didžiojo universitetas. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Išvados. Priedas (1). Skaityti daugiau(10 puslapių)
Klasės auklėtojo darbas yra mažai suprantamas ir dviprasmis. Klasės auklėtojo – profesionalo paskirtis. Klasės auklėtojui geriausiai sekasi konstruktyvi veikla. Profesionalus pedagogas. Pedagoginiai reikalavimai mokinių darbui. Klasės auklėtojo veiklos turinys. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Adaptacija mokykloje. Adaptacijos ypatumai. Protinis darbingumas ir jo dinamika adaptuojantis. Vegetacinių funkcijų dinamika. Adaptacijos eiga, trukmė ir ypatumai. Žvirblių takas 2002 nr. 4. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Šeima - asmenybės brendimo varančioji jėga. Laimė - geri, dori ir sveiki vaikai. Pareiga kaip motinystės ir tėvystės esmė. Moteris motina ir vaikų ugdymas. Pagarbos motinai ugdymas. Sunkiausias tėvų menas - būti vaiko draugu. Tėvų meilė - vaiko dvasingumo versmė. Šeimos mikroklimato įtaka vaikų ugdymuisi. Tėvų auklėjimo stiliaus įtaka vaikų dvasiniam ugdymui. Gerumas - psichinės ir emocinės sveikatos laidas. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo formos. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Įvadas. Kūdikis šeimoje: tradicijos ir papročiai. Vaiko auklėjimas šeimoje, jos įtaka. Auklėjimo šeimoje klaidos. Auklėjimas ir emocinio kontakto būtinybė. Auklėjimas ir gyvenimo prasmės poreikis. Auklėjimas ir pasiekimų poreikis. Auklėjimas, kaip tam tikros sistemos realizacija. Auklėjimas, kaip tam tikrų savybių formavimas. Bendravimas ir bendradarbiavimas šeimoje. Gabus vaikas šeimoje. Gabumų sferos. Santykiai šeimoje. Vaikų veiklos kryptys. Skatinimai ir bausmės. Išvados. PowerPoint pristatymas. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Įvadas. Vaiko auklėjimas šeimoje (XIX amžiaus pabaiga - XX amžiaus pradžia Lietuvoje). Lietuvos kultūrinis, socialinis gyvenimas XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje. M. Pečkauskaitė. Tarpuamžio pedagogikos bruožai. Vaikų auklėjimo šeimoje tikslai. Vaikų auklėjimo šeimoje sąlygos. Auklėjimo šeimoje metodai ir priemonės. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Šiuolaikinė brandumo mokyklai samprata ir problemos. Bendras brandumo lygis. Vaiko rengimo mokyklai šeimose, orientacinės gairės. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Įvadas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko elgseną ir priežiūros kultūrą ugdymo institucijoje. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko elgsenos ypatumai ugdymo institucijoje, jas lemiančios priežastys ir sprendimo būdai, Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko priežiūra ugdymo institucijoje. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Vaiko gerovės samprata. Vaiko gerovės sąvokų aiškinimas norminiuose aktuose. Vaiko gerovės užtikrinimo galimybės Lietuvoje ir užsienio šalyse. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Tikslas: apžvelgti vaikų grūdinimosi būdus ir grūdinimosi taisykles. Grūdinimasis. Vaiko grūdinimosi būdai. Grūdinimas oru. Saulės vonios. Grūdinimas vandeniu. Pagrindinės grūdinimosi gamtoje taisyklės. Grūdinimas oru. Grūdinimasis vandeniu. Grūdininmasis saulės spinduliais. Išvados. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Darbo tikslas: atskleisti vaiko pareigingumo, kaip dorovinės nuostatos ugdymo ypatumus globos namuose. Pareigos ir pareigingumo samprata. Pareigos įsisąmoninimas. Pareiga ir priedermė. Vaiko ugdymo globos institucijose ypatumai. Pareigingumo ugdymas. Išvados. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Pirmosios klasės sunkumai. Kaip ruošti vaiką mokyklai? Ikimokyklinio ugdymo sąvoka. Priešmokyklinio ugdymo sąvoka. Bendrieji reikalavimai. Priešmokyklinio ugdymo organizavimas. Priešmokyklinio ugdymo priemonės. Priešmokyklinio ugdymo prieinamumas. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modeliai. Išvados. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Svarbūs vaiko auklėjimo tarpsniai. Identiteto įgijimas. Žaidimų ir piešimo vaidmuo. Skaityti daugiau(23 puslapiai)
Įvadas. Bendrieji socializacijos pagrindai. Socializacijos samprata ir esmė. Adaptacija ir interiorizacija, organizuota ir neorganizuota socializacija. Socializacijos esmė vaikystėje. Socialinis statusas ir vaidmuo. Vaiko kaip asmenybės socializacija. Socializacijos procesų vaikystėje specifika. Vaikų socializacijos ypatumai globos institucijoje. Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.). Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.). Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.). Vyresnioji mokyklinė vaikystė (12-18 m.). Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Šeimos ir ikimokyklinės įstaigos sąveika ugdant vaiką. Įvadas. Tikslas: ištirti šeimos ir ikimokyklinės įstaigos sąveiką ugdant vaiką. Šeima – pirmoji vaiko ugdytoja. Pedagogų teikiama pagalba ugdant vaiką. Ikimokyklinių įstaigų dokumentai. Išvados. Skaityti daugiau
